Mėnulis ir paslaptingas vidurvasario vanduo

„Saulė – šviesulys, teikiantis Pasauliui energiją, o Mėnulis – tai arčiausiai Žemės esantis didelis dangaus kūnas, kuris tiesiogiai apie ją sukasi. Nieko nuostabaus, kad jis veikia įvairius procesus, vykstančius Žemėje. Galima teigti, kad Saulė teikia energiją, o Mėnulis ją paskirsto. Jau labai seniai buvo pastebėtas jo ritmų sąsaja ne tik su potvyniais ir atoslūgiais, bet ir su gyvūnų ar augalų gyvavimo ciklais“, – tvirtina astrologė Dovilė Krupickaitė. Kodėl dabar, vasaros viduryje, kalbame apie Mėnulį? Birželio 21 dieną – trumpiausią metų naktį Saulė perėjo į Vėžio Zodiako ženklą, valdomą Mėnulio.

Tęsiame Lila.lt straipsnių ciklą apie virsmus. Šįkart mūsų pokalbio su astrologe Dovile Krupickaite ir kvapų meistre Laime Kiškūne centre yra Mėnulis.

Astrologė ir mokslininkė Dovilė Krupickaitė: Mėnulio poveikis geriausiai matomas per paslankiausią substanciją – vandenį. Todėl jis pirmiausiai sietas su tais skysčiais, kurie maitina – gyvybės syvais, augalų sultimis, motinos pienu, o per tai ir užpildančiuoju, moteriškuoju pradu. Tai pasyvusis, „in“ principas. (Tuo tarpu Saulės atstovauja aktyvųjį, tėvišką pradą ir „jan“ principą).

Mėnulis simbolizuoja tai, kas žmoguje užslėpta, jo pasąmonės galias. Rytų kultūroje, kurioje daug svarbiau ne aktyvi saviraiška, bet vidinė transformacija, Mėnulio vieta horoskope analizuojama pirmiausia. Kai kurie Vakarų astrologai mano, kad moterims Mėnulio padėtis Zodiako ženkle gimimo momentu netgi svarbesnė nei Saulės. Todėl patarimas moteriškajai skaitytojų pusei: prieš skaitydamos prognozes Zodiako ženklams, pasidomėkite ir Mėnulio padėtimi jūsų gimimo momentu. Žinoma, apskritai visada reikia turėti galvoje, kad bendros prognozės asmeniškai taikytinos tik labai ribotai.

Nors save laikome sąmoningomis būtybėmis, pasąmonės sąlygojamos emocijos neretai nulemia mūsų tarsi ir sąmoningai priimamus sprendimus. Emocijos smarkiai veikia ir mūsų kūno gerovę, sveikatą. Tai taip pat Mėnulio temos. Ir vis dėlto Rytų išminčiai teigia, kad svarbiausias žmogaus siekis – sąmoningumas, t. y. išsiveržti iš Mėnulio valdų ir pasiekti, kad Saulė apšviestų mūsų pasąmonės gelmes.

Vėžio prigimtis siejama su mumyse tūnančia galia. Kaip sako mitas, Vėžio žvaigždynas atsirado po to, kai vėžys įkando į su Hidra kovojančio Heraklio kulną – silpną vietą – pažadino jo gyvenimo aistrą, gyvybines galias nugalėti Hidrą. Heraklis sutrynė vėžį, kurio likučiai tapo žvaigždynu. Jis simbolizuoja kiekvieno mūsų vidinę galią, kurią išlaisvinus svarbu nukreipti į teisingą veiksmą. Vėžys simbolizuoja ir žemiškas aistras, ribojančias silpnybes, kurias būtina „sutrypti“ siekiant svarbiausio tikslo.

Kvapų meistrė Laimė Kiškūnė: Sekdama augalo metų ciklą, ypač šį karštą birželį, pastebėjau svarbų dalyką – augalai mane moko mąstyti ne linijiniu būdu. Linijinis mąstymas kažkur pradangina svarbiausius faktus, susijusius su gyvomis būtybėmis. Kasdienio mąstymo modeliai ieško priežasties išorėje, už pasekmės ribų. Tačiau nuo to sudėtingas priežasčių ir pasėkmių sąsajų tinklas suvokimą padaro labai miglotą, o linijinis mąstymas nepajėgia išpainioti to sumazgyto priežasčių-pasėkmių kamuolio.

Žvelgdama į augalus, juos augindama, prižiūrėdama, įdėmiai kas dieną stebėdama, suvokiu, kad priežastis tuo pat metu yra ir pasekmė. O mąstymas yra susijusių, viena kitą veikiančių, įtakojančių idėjų kūnas. Taip, kaip augale žali lapai virsta visai kitos formos taurėlapiais ir spalvingais žiedo vainiklapiais. Kitaip tariant, taurelė ir vainikėlis yra prieš tai buvusio vystymosi stadijos pasekmė, o žali lapai jau iš anksto buvo pasirengę tapti to gražaus žiedo priežastimi. Kaip pasakytų poetas, juose jau miegojo būsimas žiedas.

Tačiau žiedas, kaip tobuliausia augalo galių raiška, gimsta ne tik iš lapų. Jo galią suformuoja visas ūglis iš vidinio santykio su saule fotosintezės metu ir su žemės mineralais bei vandeniu šaknų dėka. Ūglis iškelia žiedą į šviesą. Tas gražus procesas matomoje augalo dalyje gali vykti tik dėka nematomų procesų šaknyse. Vanduo, kurį iš žemės siurbia šaknys, kyla stiebu į lapus ir čia tampa itin svarbiu augalo gyvybę formuojančiu ir palaikančiu veiksniu. Tačiau šaknys irgi gali išgyventi tik dėka fotosintezės substancijų, kurios transportuojamos žemyn. Ši pusiausvyra augale tiesiogiai susijusi su Mėnulio ir Merkurijaus ritmais.

Šiuo Mėnulio valdomu metu, po vasarvydžio – trumpiausios metų nakties, gamtos dinamika po truputį rimsta, po sėklų luobelėmis mezgasi nauji augalų embrionai, tačiau Mėnulis jiems daro tik netiesioginę įtaką, per Saulę ir Merkurijų. Jeigu augale ieškosime planetų atspindžių, tai šaltas ir drėgnas Mėnulis labiausiai reiškiasi gyvose, nuolat aprūpinančiose viršuje esantį augalą vendeniu, šaknyse. Mėnulis reiškiasi paslaptingiausioje tamsoje, kaip visiška priešybė Saulei. Visiškai tokiu pat būdu, kaip šaknys turi požeminę, tarsi nematomą, tačiau esmingą įtaką visam augalui, Mėnulis veikia likusias planetas.

O aš toliau stebiu įvykius… Įsivaizduojate, vienu metu vyksta gyvi, vieni kitus įtakojantys santykiai tarp žiedo, jo spalvos pigmentų, skleidžiamo kvapo, bičių, vabalų, drugelių, vėjo, debesų, naujos sėklos, šaknų, lapų, ūglių, Mėnulio, Saulės, Žemės, likusių planetų, mano susidomėjusios, pažadintos sąmonės, žmonių, kurie užsuka pas mus į svečius ir susidomi mano kvepiančiu sodeliu mažoje terasoje…

Klausiate, kuo kvepia vasaros Mėnulis?

Neįprastai, neprastai, paslaptingai, svaigiai, drėgme, žeme, grybais…

Jei sudėsime į vieną puokštę keletą Mėnulio augalų:

hiacintais, gardenijomis, medumi, vaisiais ir medžio žieve kvepiantį eteriškąjį kvapųjį pandaną,
gėlišką, vaisišką, prieskoniškai pudrišką baltąją vandens leliją,

slyvomis dvelkiančią baltąją rožę,
žalią, aliejingą, žeme, šviežiais lapais ir gėlėmis kvepiančią našlaitę,
ir šlakelį drėgna žeme, samanomis, šaknimis, jūržolėmis, šienu atsiduodančių grybų absoliuto, gausime tai, ką simboliškai galėtume pavadinti „miegančia aistra“. Taip tradiciškai apibūdinami gimusieji Mėnulio valdomame Vėžio ženkle.