– Kūdikio akys niekada neatrodys nesąžiningos, racionalios, ieškančios naudos. Jos perpildytos meilės, ramybės, grožio, net išminties. Bręstant moteris gauna daug tiesioginių bei netiesioginių nurodymų, kurie skatina ją keistis, atsisakyti nuoširdumo, ieškoti naudos, gal net netikėti meile, sąžiningumu. Ypač gajūs skatinimai išeiti iš savo komforto zonos, kartais tam, kad moteris įgautų savybių, labiau reikalingų visuomenei, aplinkiniams, tik ne pačiai moteriai. Bet, ar ji taip pat saugiai galės grįžti į savo ramybės oazę su tomis savybėmis, kurias išsiugdė? Todėl mes ir turime begalę praktikų, kurių tikslas – rasti nusiraminimą ir savęs pajautimą. Kiekvienai moteriai būtina pajausti save ir nuspręsti, ar jai reikia išeiti iš savo komforto zonos, ir, ar ji bus pajėgi į ją grįžti.
– Nuo ko prasidėjo tavo kelionė į savęs pajautimą?
– Studijų laikais, atsimenu, kaltinau save dėl per didelio neįsižeminimo, jausmingumo, emocionalumo, impulsyvumo. Todėl mano noras buvo save kažkiek „prigesinti“. Vien tam, kad tos savybės netrukdytų gyventi šiuolaikiniame pasaulyje. Atrodė, kad esu per daug pažeidžiama, todėl norėjosi užsiauginti „tvirtą stuburą“, kad galėčiau pastovėti už save. Rinkausi asmenybę stiprinančias praktikas. Net sporto salėje lankiau kikbokso treniruotes. (Šypsosi).
– Persipildžiusi informacija bei praktikomis pajutau, kad sukuosi uždarame rate. Visos šios praktikos, žinoma, mane praturtino. Tačiau daugiausiai naudos man, kaip moteriai, davė tai, jog kažkuriuo momentu aš pažiūrėjau į save kaip į vaiką ir supratau, kad esu tai, ko iš tikrųjų noriu. Taigi, nusimečiau viską, kuo buvau „apaugusi“, atleidau tiems, kam reikėjo atleisti, susitaikiau su tuo, su kuo reikėjo susitaikyti, su didele meile paguodžiau ir paauklėjau save pačią.
– O kaipgi visos praktikos?
– Jas tikrai buvo verta išbandyti tam, kad žinočiau, kas man tinka, o kas ne. Per tam tikras praktikas, pavyzdžiui, rebefingą, aš pati radau būdą, kaip galėčiau geriau ir efektyviau sau padėti. Sustabdžiusi didžiąją dalį savo praktikų, pasinėriau į šokį, kurio metu aš bendraudavau su savo kūnu, ilsindavau psichiką, jausdavau pilnatvės jausmą. Viena iš jo rūšių buvo baletas, kuris tapo didele mano gyvenimo meile. Grakštus, estetiškas, plastiškas judesys iš pirmo žvilgsnio atrodo labai lengvas, tačiau jis reikalauja ypatingo susitelkimo ir raumenų darbo. Balete, kaip ir gyvenime, reikia laiko, kantrybės, įdirbio, kad pamatytume rezultatą. Jis mane mokė džiaugtis akimirkomis, būti jose. Visa ši būsena persikėlė į kasdienybę: pradėjau rinktis tai, kas mane džiugina, skatina šypsotis. Skaičiau romanus, žiūrėjau melodramas, leisdavau sau išjausti visas emocijas, mokiausi su jomis susidraugauti.
Aš palaikau mintį, kad moteris pati savaime gali save atrasti. Kiekviena moteris, visų pirma, turi būti pati sau mokytoja. Ji turi užkelti save ant pjedestalo prieš savo pačios akis, kad pamatytų ir pamiltų tą nuostabią būtybę, kuri jau iš prigimties turi viską, ko reikia, kad būtų laiminga. Tobulinti reikia tas nuostabias savybes kurias moteris jau turi. Būtent tai moteryje ir žavi! Jei moteris bus nuoširdi su savimi, ji kurs tą energiją, kuri traukia.
Atsimenu, pagalvojau, kad labai smagu gyventi vienai ir po kelių mėnesių mano gyvenime atsirado mano vyras. Jis padėjo man atsiskleisti bei parodė, kokia esu iš tikrųjų. Jis mokėjo sukurti saugią aplinką mano emocijų išreiškimui, davė erdvę išsiugdyti visoms gražioms moteriškoms savybėms, tokioms kaip rūpestis, atsidavimas, pasiaukojimas, atlaidumas, besąlygiška meilė. Išmokė pažvelgti į baimes, įvykius vertinti neutraliai. Net pykti išmokė be agresijos, sąmoningai jaučiant jausmus ir neskaudinant vienas kito.
– Prie to daug prisidėjo mano vyras, tačiau didelis pokytis įvyko ir gimus vaikeliui. Tai buvo nuostabus ir labai didelis pasikeitimas mano gyvenime. Po sūnaus gimimo grįžusi namo supratau, kad nebėra tos ankstesnės merginos, su kuria net nespėjau atsisveikinti. O prieš mane veidrodyje stovi visai nauja moteris, atrodė, net fiziškai pasikeitusiu veidu, kitokiu žvilgsniu. Mirė didžioji dalis taip pažįstamos ir prisijaukintos manęs ir dabar turėsiu išmokti priimti bei gyventi su nauja moterimi. Tą pačią dieną suvokiau, kad dalykai, kurie man buvo svarbūs prieš parą, dabar tapo nebeaktualūs. Kurį laiką aš pažindinausi su naująja savimi, iš pagrindų peržiūrėjau visą savo gyvenimą, vertybes, norus.
– Man patinka naujos sritys, kur galiu save išbandyti, siekti užsibrėžtų tikslų. Na, o jeigu kažkas ir gąsdina, tiesiog užsimerkiu ir keliauju su mane nešančia banga, nesiorientuoju į baimes. Galbūt žmonės jaučia nuoširdumą, sklindantį darant tai, kas man patinka. Galimybės pačios ateina, jų per daug neieškant. Man lieka tiesiog palengva ir užtikrintai eiti link tikslo.
Motinystė kaip tik paskatino įgyvendinti norą tapti trenere. Kadangi darbo reikalai sustojo trejiems metams, savirealizacijos sritis tapo dalinai neužpildyta, tad galėjau visiškai įsijausti į naują veiklą, palengva susikurti savo sąmoningą judesį.
– O dėl ko tu sportuoji, Aurelija? Kas tave motyvuoja, įkvepia?
– Dėl geros savijautos! Tai ne vien buvimas žvaliai, nesikankinančiai nuo skausmo, bet ir jautimas, kad turiu fizinių jėgų rezervą ir sąmoningai jį eikvoju, kitaip tariant, atlieku tam tikrus judesius ne iš „paskutinių jėgų“. Gerai jaučiuosi, kai galiu atlikti man reikiamą judesį visomis amplitudėmis. Į mankštą žiūriu labai paprastai ir savanaudiškai. Turiu stuburo problemų, tad privalau judėti. Tai tapo būtinybe, tad mankštinuosi kasdien. Tokiu būdu, sąmoningai investuoju į judesį kuo daugiau, kad senatvėje nebūčiau našta artimiesiems.
Visą laiką, kai sportavau, motyvai kisdavo sulig prioritetais: tai gražesnis kūnas, tai skaudančios nugaros gydymas, tai didesnio lankstumo siekimas, tai ištvermės didinimas. Pagimdžius vienu svarbiausių norų tapo būti sveika mama, žmona, moterimi. Be to, nėštumas „padovanojo“ kitokį kūną. Svoris susinormalizavo, tačiau tapo aktualu jį sumodeliuoti ir įgauti kūno tonusą.
– Viena iš mano svajonių buvo atidaryti sąmoningo judesio studiją moterims. Gimus sūnui, gana daug laiko skyriau savo kūno tobulinimui namuose. Kaip ir daugelis mamų, tai daryti turėjau ribotas galimybes, nes didžiąją laiko dalį sūnus buvo man ant rankų. Be to, gan ilgai jį žindžiau. Tad, vyro paskatinta, nusprendžiau įgyvendinti savo svajonę ir sukurti internetinę sąmoningo judesio erdvę. Žinoma, pirmoji man kilusi mintis buvo, kad negalėsiu sau to leisti. Prisijaukinusi naują idėją, suvokiau, kad ji man padės įgyvendinti savo svajonę ir leisti moterims pačioms prisiliesti prie skirtingų judesio būdų.
Projektu aktyvi.com noriu suteikti moterims galimybę išbandyti skirtingus judesius, pajausti, ar jie joms tinka, pamilti juos, praktikuoti nepriklausomai nuo turimo laiko bei vietos. Kuriant šią svetainę man svarbu buvo ne tik pratimų gausa ar teisingas jų atlikimas, bet ir estetika. Į šią erdvę sudėjau savo išgyventą grožį, kuriame moteris jaustų harmoniją ir galėtų ją nešioti su savimi, tarsi savo mažus rūmus. Šis projektas – būtent šio mano gyvenimo laikotarpio įprasminimas.
– Kam skirtas tavo naujas projektas aktyvi.com? Kaip jis veiks?
– Šis projektas skirtas sąmoningai moteriai, kuri supranta ir priima savo unikalumą. Tai, kuri suvokia, jog turi galimybę rinktis, kokia linkme nori keistis, ugdyti save, puoselėti savo moterišką pradą. Aktyvi.com ypač tinka moterims, negalinčioms reguliariai skirti laiko mankštai, tačiau suvokiančioms, kad nori keisti savo savijautą, išvaizdą, ar tiesiog norinčioms išbandyti naują judesį.
Kiekviena moteris yra unikali savo mintimis, svajonėmis, tikslais, todėl ir fizinė veikla turi būti parinkta pagal jos individualias savybes ir charakterio būdą. Bus galimybė rinktis vieną iš keturių trenerės sudarytų programų tokiose kategorijose kaip baletas, joga, kalanetikos mankšta, kūno dizainas. Be to, šioje erdvėje bus sukurtos trys kompleksinės, iš visų 4 kategorijų sudarytos, programos, orientuotos į siekiamus tikslus – „Sveika“, „Stipri“, „Liekna“.
– Neseniai dariau savo spintos reviziją ir kilo mintis, jog anksčiau turėjau daug drabužių, bet neturėjau ką apsirengti. Dabar tokios dilemos nebeliko. Aš turiu mažai drabužių ir tikrai visada turiu ką apsirengti. Man visai neskauda dėl to galvos, nes viskas yra suderinta ir labai aišku. Lygiai taip pat ir mano galvoje – viskas labai aišku ir nebėra pašalinių minčių, dėl kurių galėčiau liūdėti. Pajutau, kad moku mėgautis kiekviena diena, akimirka, galimybe.
– Vesdama kalanetikos užsiėmimus matau, kad visos moterys yra labai gražios. Atrodo, kad kiekvienas jų kūno centimetras yra savo vietoje. Labai noriu, kad jos pačios tai pamatytų, todėl mankštos metu pirmiausiai akcentuoju gerą savijautą. Aplink ir taip užtektinai streso, todėl sveikatinimo sferoje siūlau daryti tai, kas mums pačioms malonu. Moteris ateina į užsiėmimą pasikrauti, pasigražinti, pamilti save dar labiau, pajausti savo kūną.
Ką reiškia pajausti kūną? Kiekviena savo kūno ląstele pajausti, kaip raumuo įsitempia, dirba, pavargsta, nori poilsio, kaip kūnas tvirtėja, kada jam reikia daugiau ar mažiau krūvio. Išmokstame gerbti savo kūną ir sustoti, kai pajaučiame nepatogumą ar skausmą. Žinoma, reikia savo ribas plėsti, nes tokiu būdu vyksta progresas. Tačiau tai reikia daryti labai sąmoningai ir „skaniai“. Meilė kūnui reiškia, jog kiekvieną jo centimetrą apdovanojame dėmesiu ir jį pagražiname, pamankštiname.
Aurelija Jurgo – Sertifikuota Slow&Strong (kalanetikos) trenerė. Daugiau apie Aurelijos veiklas rasite Facebook paskyroje aktyvi.com.
Kalbino ir užrašė Skaistė Matonytė
Nuotraukos iš asmeninio Aurelija Jurgo albumo
Naujausi komentarai