Milijonai žmonių visame pasaulyje vis dar vertina ir brangina spausdintas knygas. Laikydami jas rankose jaučia gilesnį ryšį su autoriais ir jų skleidžiamomis jausmų vibracijoms. Vilma Urbanavičienė – leidyklos „Mijalba“ įkūrėja ir puoselėtoja jau daug metų įvairiuose Žemės kampeliuose ieško tikrų išminties perlų ir leidžia ypatingas knygas, skatinančias žmogaus vidinį augimą.

Leidykla „Mijalba“ jau 19 metų sėkmingai leidžia knygas, žadinančias Lietuvos skaitytojų sąmoningumą, pristatančias įvairius dvasinio tobulėjimo kelius, sveikatinimo būdus kūnui, protui ir sielai. Visas kolektyvas atsidavęs šiam keliui ir ne tik leidžia knygas, bet ir organizuoja susitikimus su autoriais, dvasiniais mokytojais iš viso pasaulio. Leidykla jau išleidusi per 300 knygų.

Kaip kilo mintis įsteigti įkvepiančių ir sąmoningumą skatinančių knygų leidyklą? Kaip sekėsi įgyvendinti šią idėją?

2001 m. Siddha jogos ašramo (JAV) knygyne varčiau nuostabiausias knygas dvasingumo ir asmeninio tobulėjimo temomis. Prisimenu, kaip pagalvojau, kad nuostabu būtų tokias knygas skaityti lietuviškai! Tuo metu taip gerai nemokėjau anglų kalbos, kad galėčiau skaityti knygas. Net virpulys nupurtė pagalvojus, kad Lietuvos žmonės turėtų tokią galimybę. Vėliau viskas klostėsi taip, kad 2002 m. jau išleidome pirmąją Mijalbos knygą „Tibeto šamanas. Milarepos istorija – nuo pykčio iki nušvitimo“. Neturėdama jokio kapitalo tik didelį norą, pasiskolinau iš kelių draugų dalį pinigų, dar tėvai davė ir aš pradėjau. Tai, kad draugai, tėvai ir vėliau visi, su kuriais bendradarbiavau knygos kelyje (nuo vertėjų iki platintojo), patikėjo manimi, buvo didelė dovana. Iki šiol esu jiems visiems dėkinga.

Kodėl parinkote pavadinimą „Mijalba“ ir kokia jo reikšmė?

Leidyklos pavadinimą rinkome su viena mano mokytoja. Sanskrito kalba „Mialba“ reiškia mokyklą, bažnyčią, tą vietą, kur ateiname mokytis. Tai gali būti ir Žemė. Man patiko tokia reikšmė. Tik teko pridėti raidę „j“.

Kaip atrenkate knygas, kurias norite išleisti? Kokius keliate reikalavimus?

Kadangi leidykloje visi tuo gyvename, mokomės, bendraujame su įvairiais dvasingumo mokytojais iš įvairių pasaulio dalių, sužinome, kokios knygos naudingos žmonėms, kurios keičia sąmonę ir veda tobulėjimo keliu. Tokios knygos mūsų akiratyje, o kiti kriterijai nelabai svarbūs. Žinoma, taip pat siekiame, kad knyga būtų finansiškai svari, nes turime išsilaikyti ir eiti į priekį.

Papasakokite šiek tiek kaip vyksta procesas – nuo idėjos iki knygos išleidimo.

Knygos kelią nuo idėjos sudaro susitarimas dėl autorinių teisių, vertimas, redagavimas, koregavimas, maketavimas, viršelio sukūrimas, spausdinimas ir platinimas. Tada ji jau pasiekia knygynus ir laukia skaitytojų. Kiekviena knyga turi savo laiką. Kaip ir gyviems sutvėrimams gimti, kiekvienam reikia skirtingo laiko. Taip ir knygoms… Vienos užgimsta greitai, gauna gražius „marškinėlius“ ir puikuojasi skaitytojo rankose. Kitos „nešiojamos“ ilgai, joms reikia daugiau dėmesio ir energijos, jos neretai ir vertėją „išverčia“… Kiekviena knyga prisiliečia savo energetika ir vibruoja savaip darydama įtaką visiems – nuo vertėjo iki skaitytojo. Net lentynoje stovėdama knyga spinduliuoja informaciją į aplinką. Knyga yra magiška ir visuomet tokia liks.

Gal galite pasidalinti labiausiai įsimintomis knygų leidimo istorijomis ir pažintimis su rašytojais?

Yra daug įdomių istorijų. Visada pagalvoju apie rašytojos Susan Gregg kelią į Lietuvą. Prisimenu, kai gavau iš draugo dovanų kalendorių su Don Migelio Ruizo citatomis. Jos mane pakerėjo. Pradėjau ieškoti teisių jo knygai. Viena agentūra atsiuntė Susan knygą „Toltekų kelias“. Pastačiau ją į lentyną net negalvodama jos leisti. Po kurio laiko besisvečiuodama draugė anglistė paprašė duoti ją paskaityti ir aš nė nedvejodama paskolinau. Praėjus kuriam laikui draugė skambina ir pasakoja, kad sirguliuodama paėmė knygą į rankas ir pradėjo skaityti. Knyga taip pakerėjo, kad ji nepaaiškinamai pradėjo gerai jaustis ir susijaudinusi paskambino man. Jau vėliau, verčiant šią knygą vertėja, norėdama pasitikslinti vieno termino reikšmę, pradėjo susirašinėti su pačia Susan Gregg. Toliau viskas vystėsi taip: mano draugė Rita Banienė taip pat parašė Susan asmeniniu klausimu. Ir Susan pradėjo ją mokyti, siųsti praktikas. Rita irgi man paskambinusi sako: „žinai, veikia! Atlieku praktikas ir jos veikia!“ Tuomet mes su Rita nusprendėm Susan Gregg pakviesti į Lietuvą pravesti mokymus. Taip Susan pradėjo atvažinėti kasmet į Lietuvą, vesti mokymus, kelių savaičių stovyklas. Šiai dienai esame išleidę 5 Susan Gregg knygas.

Kitas stebuklingas įvykis buvo su „Baltąja knyga“. Prieš 10 metų vienas draugas parekomendavo išleisti šią knygą. Ieškojome autorinių teisių, rašėme agentūrai, bet niekaip negavome atsakymo. Numojau ranka. Juk turime ir taip ką leisti. Prieš 2 metus dalyvaudama retrite pas kitą mūsų knygų autorę iš Australijos – Jasmuheen, įvykus sąmonės pasikeitimams, uždaviau Visatai klausimus, į kuriuos negalėjau rasti atsakymo. Netrukus gavau el. laišką iš tos agentūros su klausimu ar dar mus domina „Baltoji knyga“. Gavusi knygos failą ir pradėjusi skaityti, supratau, kad Visata man atsiuntė atsakymus!!!
Tikriausiai prieš 10 metų mums dar buvo per anksti (šypsosi). Bet dabar jau visi gali mėgautis jos žiniomis.

Kokios knygos ypatingai palietė jūsų širdį ir pakeitė mąstymą? Kodėl?

Prieš pradedant leidybą ir pačioje darbų pradžioje daugiausia skaičiau rusiškai. Po to tas knygas norėjau pristatyti Lietuvai. Tai buvo Jasmuheen knyga „Rezonanso menas“, Baltojo Buliaus knyga „DIEVAS NIEKADA NEVĖLUOJA… Bet ir nepasirodo per anksti!“, Deepak Chopros „SEPTYNI DVASINIAI SĖKMĖS DĖSNIAI“ ir kitos. Jose aprašomas platesnis požiūris į nematomas jėgas, Visatos dėsnius, padeda suprasti priežastis ir pasekmes.

Taip pat noriu paminėti Sharon McErlane knygą „Kalba Senolės“. Kai vertėja, kuri jau buvo ją išvertusi ir ieškojo leidyklos, atsiuntė man paskaityti, tiesiog jutau, kaip knyga lyg balzamas užlieja širdį, ją gydydama ir pakylėdama. Vėliau, kai knygą išleidau, pakviečiau autorę atvykti į Lietuvą ir ji sutiko! Tačiau ir ji pati nežinojo, ko čia iš tiesų atvažiuoja, galvojo, kad autografus dalinti. Tačiau Senolės – nefizinės būtybės – parodė jai, kokia energija glūdi Lietuvoje. Tada visa kelionė įgavo naują prasmę. Apie tai ir tolesnį darbą su Senolėmis planetos labui, Sharon aprašė kitoje savo knygoje „Mūsų meilė yra mūsų jėga“.

Dažnam jūsų leidžiamų knygų gerbėjui norisi įsigyti vos ne visas knygas. Ką patartumėte skaitytojams, kad nepasiklystų mokymų, metodų ir informacijos gausoje?

Skaitytojai labai dažnai pasakoja, kad vienu metu skaito ne vieną knygą. Ir tai yra normalu, aš pati taip darau. Tiesa ta, kad kiekvienas žmogus pasirenka sau tinkančią knygą. Kartais nusiperkame knygą ir jos net neperskaitome, nes ji buvo labiau reikalinga kitam mūsų šeimos nariui arba draugui. Taip pati knyga susiranda skaitytoją. Žmonės pasakoja, kad knygos net pačios į rankas arba po kojomis nukrenta knygyne. Mes patys vidumi jaučiame, kuri knyga reikalinga.

Knygos skleidžia vibraciją, jos taip pat turi žodinę informaciją, kurią priima mūsų smegenys ir pagal tai atsirenkame tinkamą. Labai įdomu matyti, kaip internetu užsisakantys skaitytojai net nepaliesdami knygų išsirenka visas tos pačios vibracinės bangos knygas, kiti perka visas kitos bangos knygas. Man pačiai labai patinka ruošti internetinius knygų užsakymus pirkėjams, nes dėdama jų pasirinktas knygas tarsi jaučiu tą žmogų, įsivaizduoju, kaip jis jas skaito, kaip knygos daro įtaką ir gerėja jo gyvenimas, kaip džiaugiuosi kartu su juo. Suvokiu, kad viskas stebuklinga ir kažkur kitame pasaulio gale gyvenantis išminčius surašė savo išmintį į knygą, o dabar tą išmintį geria žmogus Lietuvoje. Džiaugiuosi galėdama prisidėti prie šio stebuklo, jaučiu dėkingumą šiai veiklai, autoriams, vertėjams, skaitytojams ir visiems, kurie prisideda prie knygos atsiradimo.

Didžiausia šventė mums yra knygų mugė, kai galime susitikti su skaitytojais, matyti jų spindinčias, susidomėjusias, klausiančias, ieškančias atsakymo, žinančias, išmintingas, trokštančias tobulėjimo akis. Skaitytojai yra mūsų įkvėpėjai, kasmet parodantys mums kas juos domina, ką jau jie žino ir ko dar ieško. Taip augame kartu su skaitytojais. Gaila, šiemet kasmetinė Vilniaus knygų mugė dėl karantino neįvyko. Susitiksime 2022-aisiais.

Ar visas knygas išsiparduodate? Ką darote su senomis ir užsilikusiomis?

Taip, ne visas pavyksta išsiparduoti per pageidaujamą laikotarpį. Tačiau knygos mums nėra „tiesiog prekė“. Įprastai versle prekės, kurios tampa nelikvidu, kažkokiu būdu utilizuojamos. Tik niekaip nesuprantu kaip galima knygas išmesti. Na, pavyzdžiui, nurašyti pasenusias, neperkamas knygas ir išmesti į makulatūrą. Nesame išmetę nė vienos knygos. Kiekviena pageltusi, įdrėksta, aplamdyta knyga mums brangi. Todėl jas laikome iki paskutinio egzemplioriaus, parduodame pigiau arba atiduodame, dovanojame.

Žinoma, kai knygos skleidžia dvasingumą, tarsi jau ir taip aišku, kad jas derėtų saugoti. Vis tik pastebėjau, kad negaliu išmesti bet kokios knygos, net ir tos, kuri man neįdomi, kurios nesuprantu, arba kuri parašyta man nesuprantama kalba.

Kiekviena knyga, kurią leidžiame, man kaip kūdikis, kaip penas, kaip draugas, kaip geriausi kvepalai, kaip grožis, kaip gyva sąmonė. Kai ateinu į mūsų ofisą-knygynėlį arba į mūsų knygų sandėlį, jaučiu tikrą džiaugsmą būdama tarp knygų. Mielai darau visus darbus susijusius su knygomis: nešioju dėžes, pardavinėju, pakuoju, dėlioju į lentynas. Man tai suteikia prasmę.

„Mijalbos“ knygas galite įsigyti el. parduotuvėje https://www.mijalba.com/ ir kituose knygynuose.

Parengė Rūta Steponavičienė

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!