Sielos balsas gali pasireikšti įvairiomis skirtingomis meno formomis. Šios formos gali tarnauti tiek pačiam menininkui, tiek ir daugeliui kitų žmonių. Energetinius paveikslus tapanti Aurelija skiria savo darbus tiek sau, tiek kitiems – juk kurdamas kažką kitam, neišvengiamai sukursi tai ir sau.

Plačiau apie energetinę tapybą pasakoja dailininkė, dailės terapijos praktikė, energetinių paveikslų tapytoja, tinklaraštininkė, dvasinio augimo projekto „Sielos namai“ įkūrėja Aurelija Kriščiūnaitė.

Aurelija, kada ir kaip Jūsų gyvenime atsirado tapyba?

Kadangi užaugau šeimoje, kurioje visuomet buvo skatinama kūryba (mano mama yra dailininkė ir dailės mokytoja), piešti pradėjau jau nuo vaikystės. Turėjau asmeninę „dailės akademiją“ namuose: buvau sodinama piešti, tapyti, lipdyti ir periodiškai tai dariau visą vaikystę bei paauglystę. Iš prigimties buvau itin jautrus, jausmingas vaikas, turintis savitą vaizduotės pasaulį. Mačiau ir jaučiau aplinką bei visumą kitaip nei daugelis. Tai ypač išryškėdavo kūrybiniame procese ir mano piešiniuose.

Visgi, didesnio formato drobės ir rimtesnė tapyba pagal individualius klientų užsakymus mane pasišaukė maždaug prieš 12 metų, kai ėmiau vis labiau gilintis į savo dvasinę prigimtį. Pradėjus rimčiau medituoti, plėsti savo sąmoningumą, jau turimas vaizdinių kanalas atsivėrė dar plačiau. Tapydama pradėjau matyti vizijas, simbolius, įvairius vaizdinius, kurie tarsi patys atsirasdavo ant drobės, jungdavosi tarpusavyje į įvairias istorijas. Ėmiau suprasti, ką ir kodėl jie man nori pasakyti. Taip, savaime ir intuityviai, prasidėjo mano energetinių paveikslų tapybos kelias.

Papasakokite apie energetinį, intuityvaus tapymo būdą. Kuo jis pasižymi, kuo šis tapymo būdas ypatingas?

Dirbant klasikiniu, akademiniu būdu dar prieš tapydami paveikslą paprastai jau turime idėją. Tuomet nusipiešiame pradinį eskizą, kaip tai galėtų atrodyti ant popieriaus. Na, o tada stengiamės tą viziją realizuoti praktiškai. Pirmuosius savo paveikslus tapiau būtent taip. Visgi šiame procese labai stipriai dalyvauja protas, kontrolė, lūkesčiai, „žinojimas“, kaip turi būti ir mane asmeniškai tai ne skatino kūrybai, o ribojo. Vis neapleisdavo jausmas, kad tapyba, kūryba man gali duoti daug daugiau negu tiesiog idėjos, emocijos perteikimą ant drobės. Jaučiau, kad turiu dovaną, kuria nesinaudoju. Matyt, tam reikėjo dvasiškai ūgtelėti… Ir vos tik pradėjau tai daryti, tapyba savaime peraugo į visai kitokį, gilų, transformuojantį procesą.

Tuomet atradau daugiasluoksnę intuityvią tapybą, kurios technika leido galutinai virsti tarpininke tarp Kūrėjo ir drobės po mano rankomis. Tapau laidininke, per kurią į paveikslą atiteka tai, ko reikia, o aš tiesiog gaunu pakvietimą dalyvauti ir stebėti šį sakralų ritualą.

Intuityvioje tapyboje nuo pradžių iki galo viskas yra nuotykis – be plano, be eskizo, praktiškai be rėmų. Čia svarbiausias yra visiškas atsidavimas Srautui ir pilnas pasitikėjimas, kad viskas vyksta taip, kaip turi būti. Drobės kompozicija procese gali keistis, apsiversti aukštyn kojom, spalvinė gama ir netgi kompozicijos centras gali drastiškai transformuotis. Tarpiniuose dažų sluoksniuose atsirandantys vaizdiniai, personažai, būtybės gali ateiti, o gali taip pat sėkmingai būti užtapyti, intuityviai palikdami tik tai, kas turi keliauti toliau.

Todėl tapydama energetinius paveikslus visų pirma pilnai atsiduodu Srautui, prašydama vesti mane, kurti per mane, atnešti tai, ko reikia – klientui, kuriam gimsta paveikslas ar man asmeniškai. Juk kažką kurdamas kitam, visuomet tai susikuri ir sau – jei tik tau to reikia. Taip pat atlieku įvairias dvasines praktikas, ritualus, kalbu maldas ir mantras. Tapybos procese ilgam iškeliauju į lengvo transo būseną, kurioje pamirštu viską, iš kurios sugrįžusi dažnai stebiuosi, kaip gražiai, įdomiai pavyko nupiešti – tarsi būčiau piešusi ne aš. O juk taip ir yra!

Į kūrinio sluoksnius nugula energetinės programos (reljefinių žodžių, spalvinių reikšmių, simbolių, vaizdinių, maldų pavidalu). Taip gimsta paveikslai, kurie yra ne šiaip spalvingos drobės interjerui papuošti, o šis tas daugiau. Mano pačios, mano klientų ir rimčiau su energijomis dirbančių žmonių jutimu, šitokios tapybos dėka gimsta energetinės būtybės, nešančios pozityvias programas savo naujiems šeimininkams į namus.

Ar prieš tapydama jau žinote, kas gims, ar galutinis vizualus rezultatas būna staigmena Jums pačiai?

Jei tapau paveikslą pagal individualų užsakymą, viskas, ką numanau, yra tema ar programa, kuri yra sutarta su klientu. Pavyzdžiui – meilė sau, santarvė šeimoje, sakralusis moteriškumas, darnūs santykiai, savirealizacija, gausa, prigimtinis džiaugsmas ir taip toliau. Taip pat yra aptariama spalvinė gama, kuri geriausiai praturtintų interjerą, kuriame paveikslas žada apsigyventi. Visa kita yra staigmena ir dovana. Tiek klientui, tiek man pačiai.

Nuostabiausia, kad tokiame intuityviame procese gimsta rezultatai, kurių, žinau, vien tik valios ir žinių pastangomis niekada nebūčiau sukūrusi. Atkeliauja išmintingos ir gilios įžvalgos apie tai, ko reikia, kad konkreti programa ateitų į to žmogaus gyvenimą. Taip įrašomi energetiniai kodai, kurie vėliau žmogui transliuoja iš paveikslo, jį budindami, žadindami naujai patirčiai, naujiems elgesio modeliams, pritraukdami tam reikalingus žmones, situacijas.

Dažnai žiūrėdami į paveikslus žmonės norom nenorom juos vertina: šis gražus, šis ne visai mano skonio… Ar jums patinka visi Jūsų pačios nutapyti paveikslai? Koks Jūsų santykis su savo pačios kūriniais?

Geras klausimas. Žiūriu į nutapytus kūrinius kaip į savo vaikus. Atėjusius ne man, ne iš manęs, o per mane. Todėl jaučiu ryšį su kiekvienu iš jų. Visgi, turiu savo mėgstamas spalvas. Taip pat, vienos temos man asmeniškai daugiau rezonuoja nei kitos. Taip gimsta darbai, kuriuos pati norėčiau pasikabinti savo namuose. Kiti paveikslai, žinau, kad sulauks savo šeimininkų, kurie juos pajaus ir atpažins. Net jei laukti teks ir keletą metų.

Kai randi savo darbą, jis tau ne šiaip gražus ar „tinkamas interjere“. Žiūrint į jį, skaitant jo nešamas žinutes, tau norisi į jį pasinerti, jame būti. Jauti, kad paveikslas su tavimi kalba, tekindamas energines sroves per kūną. Ilgai apie jį galvoji, negali pamiršti. Tai paveikslo kvietimas kelionei į save. Žinoma, reikia turėti pakankamai jautrumo ir atvirą širdį, kad galėtume tai pajausti. Dėl to mano paveikslus dažniausiai renkasi žmonės, kurie gerai jaučia energijas ir vertina ne tik tapybos vizualą, bet ir jo nešamą turinį.

Kaip manote, ar energetiškai tapyti gali kiekvienas žmogus?

Intuityvi tapyba, kaip smagus terapinis procesas, tinka kiekvienam – net ir neturinčiam jokių meninių gebėjimų. Žaisti su dažais, kurti atspaudus, leisti rankai judėti savaime, mėgaujantis kūryba, dengiant sluoksnį po sluoksnio tikrai gali kiekvienas.

Visgi, intuityvi tapyba ir sąmoningas energetinių paveikslų, nešančių konkrečias programas, kūrimas yra ne tas pats. Tokiems paveikslams gimti reikia atviro ir švaraus žmogaus vaizdinių kanalo, šiokių tokių dvasinių žinių, patirties. Tik tuomet per tave tekantis Srautas gali iš tiesų pasireikšti visu pajėgumu. Tikiu, kad visi šie dalykai yra lavinami. Todėl ilagalaikiame rezultate išvystyti tokį tapymo būdą potencialiai gali kiekvienas norintis.

Ką Jums pačiai reiškia sąvoka Sielos namai?

Sielos namai man reiškia būseną, kai jaučiu visa ko prasmę, ryšį, pilnatvę, besąlyginį priėmimą, Vienį su viskuo. Taip mūsų sielos jaučiasi tuose NAMUOSE. Šį jausmą galime patirti ir eidami per šio gyvenimo patirtis, būdami kūne. Todėl savo projektu „Sielos namai“ kviečiu ne tik į mūsų dvasinės prigimties prisiminimą, vidinių būsenų harmonizavimą, bet ir ryšio su mūsų aukščiausiuoju AŠ auginimą. Tai dovanoja dvasinę pilnatvę ir vidinę ramybę, kuri leidžia visas gyvenimiškas patirtis praeiti sąmoningiau, mažiau blaškantis ir su didesniu dėkingumu bei meile.

Esate ilgamečio projekto „Sielos namai“ įkūrėja ir puoselėtoja. Kas šio projekto kontekste vyksta šiandien?

Savo „Sielos namuose“ jau 9 metus dalinuosi straipsniais dvasinio augimo, gilesnio savęs pažinimo, sąmoningumo didinimo temomis. Kuriu audio meditacijas, skirtas pradedantiems dvasinį kelią. Konsultuoju asmeniškai.

Daugiausiai laiko skiriu dailės terapijos ir kūrybinės saviraiškos grupiniams bei individualiems užsiėmimams. Čia mokomės piešti ir skaityti mūsų vidinį pasaulį atspindinčius fraktalus, mandalas. Esu sukūrusi autorinį dailės terapijos metodikų kursą „Spalvingi pasimatymai su savimi“, kurio rezultatai džiugina ir mane, ir kurso dalyves. Galvoje jau gimsta naujų mokymų idėjos ir formatai, tad tikiu, jog ateityje su Kūrėjo pagalba „Sielos namai“ dar plėsis ir augs – tiek, kiek to reikės.

Ar tapyba Jums – Jūsų Sielos namų atspindys?

Tapydama energetinius paveikslus tikrai nusikeliu į tą dimensiją, kur nebesu tik kūnas. Tuomet mano siela jaučiasi namie. Todėl atsakymas – vienareikšmiškai taip, tapyba yra vienas iš spalvingiausių mano Sielos namų atspindžių.

Ko palinkėtumėte visiems, ieškantiems savo Sielos namų?

Labiausiai linkiu drąsos: leisti sau būti savimi, jausti tai, ką jaučiate, nusimesti kitų primestas roles, lūkesčius. Jūsų siela jau žino, ko atėjo. Tereikia ją išgirsti. O tam reikia nutildyti protą, išmokti klausytis ir pasitikėti vidiniu balsu, kuris veda. Šis balsas visad palydi į Širdies kelią, kuriame vis dažniau pajaučiame saugų, pilnatvės ir meilės kupiną Kūrėjo namų jausmą. To jums iš visos širdies ir linkiu.

Daugiau apie „Sielos Namus“: www.facebook.com/Sielosnamai

Kalbino Miglė Kačinskaitė

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!