Ar svarbu pradėti dieną nuo padėkų, palinkėjimų, mankštos ir maudynių tvenkinyje? Kokią stebuklingą galią turi žodžiai „ačiū“, „atsiprašau“, mokėjimas palaukti, praleisti, vyriškai paspausti ranką ar nuoširdžiai apsikabinti?

Nedažnai susimąstome, kad bendrojo lavinimo mokyklose vaikai išmoksta ne tik dėstomų dalykų, bet ir bendražmogiškų gyvenimo dėsnių, formuojančių jų pasaulėžiūrą, kasdienius įpročius, santykį su kitais ir pačiu savimi. Juk tai, ko išmokstame per 12 mokyklos metų, nulemia nepaprastai svarbius dalykus: mūsų charakterį, ateities pasirinkimus, gyvenimo būdą.

Gamtos apsuptyje įsikūrusioje Melkio mokykloje vadovaujamasi nuostata, kad ugdymo įstaigoje dėmesys pirmiausia turi būti skiriamas žmogui, jo vidiniam pasauliui, asmeninėms duotybėms, ir tik po to konkrečioms žinioms, įgyjamoms kartu su dėstomais dalykais. Kaip tai veikia praktiškai?

Pagrindiniais Melkio mokyklos veikimo principais bei mokykloje puoselėjamomis vertybėmis pasidalino 5-6 klasių mokytojas Aurimas Radkevičius, 3-4 klasių mokytoja Milda Lomanienė ir gamtos mokslų mokytoja Jūratė Gylytė.

Jei reikėtų trumpai pristatyti Melkio mokyklą: kaip ją apibūdintumėte?

Milda: Tai bendruomeninė gamtos mokykla. Joje ne tik mokomės, leidžiame laiką kartu, bet ir atsižvelgiame į natūralius žmogaus poreikius – išlaikome natūralų darbo ir poilsio balansą, reikalingą žmogaus prigimčiai.

Aurimas: Žodis bendruomeninė – išties labai svarbus, kalbant būtent apie Melkio mokyklą ir jos skirtumus nuo kitų bendrojo lavinimo mokyklų, ypač didžiuosiuose miestuose. Taip jau yra, kad mieste esame vieni kitiems svetimesni. Melkio mokyklą kuria ir sudaro bendruomenė – artima, nuolat auganti, ieškanti naujų prasmių, visapusiškos darnos.

Jūratė: Mokykla, kurioje stengiamasi suderinti akademinį, fizinį, jausminį ir dvasinį ugdymą, vienareikšmiškai nesusikoncentruojant vien tik ties akademiniais dalykais.

Kada ir kokiomis aplinkybėmis susikūrė Melkio mokykla?

Milda: Viskas prasidėjo prieš penkerius metus, 2014 m. Kelios šeimos, gyvenančios Melkio kaimo apylinkėse ir auginančios mokyklinio amžiaus sulaukusius vaikus, susibūrė draugėn ir nusprendė, kad nenori leisti savo atžalų į valstybines mokyklas. Kalbu apie žmones, išsikrausčiusius gyventi į sodybas, arčiau gamtos, nebeturinčius poreikio grįžti atgal į miestus ir gyventi miestietiško gyvenimo būdo. Šie žmonės norėjo suteikti savo vaikams išsilavinimą, grįstą ne tik akademinėmis žiniomis, bet ir bendražmogiškomis vertybėmis, gamtos puoselėjimu, darniu ir visa apjungiančiu gyvenimo būdu. Tuomet ir visos aplinkybės pradėjo dėliotis palankiai: atsirado ir teritorija mokyklai, ir reikalingos patalpos. Taigi, pirmųjų mokinių tėveliai visą vasarą, tris mėnesius, skirdami savo laiką, jėgas ir finansus, renovavo sodybos namą, kuriame veikia šiandieninė privati mokykla – už ją turime būti dėkingi penkioms pirmosioms Melkio mokyklos bendruomenės šeimoms, norėjusioms geresnio gyvenimo savo vaikams.

Kokiomis pagrindinėmis vertybėmis vadovaujasi melkio mokyklos mokytojai ir mokiniai?

Milda: Pirmiausia įvardyčiau atvirumą ir nuoširdumą – atvirą ir nuoširdų santykio su mokiniais ir bendradarbiais kūrimą.

Jūratė: Ir tai nėra vien tik deklaracija, tušti žodžiai – taip yra iš tiesų. Užsukus į Melkio mokyklą, pabuvus joje pusdienį, tampa akivaizdu, jog atviri ir nuoširdūs tarpusavio santykiai yra mokyklos realybė. Su vaikais atvirai kalbamės apie viską, nebijome rodyti savo jausmų, paaiškinti, kodėl taip jaučiamės. Galbūt šįryt su kažkuo susipykau, galbūt užvakar mirė mano senelis? Akivaizdu, kad tokiu atveju ir šiandienos pamoka bus kitokia. Daug ką galima deklaruoti, bet Melkio mokykloje esame įpratę tai paversti praktika.

Milda: Nuoširdumas su mokiniu yra svarbus dėl vienos priežasties: gali būti labai profesionalus, ignoruoti savo ir kitų jausmus, tiesiog profesionaliai išdėstyti savo dalyką, profesionaliai, bet dirbtinai šypsotis, bet tuo metu prarasi tarpusavio ryšį – tokį svarbų galimybei atsiverti ir ką nors išmokti. Tuomet tarp mokytojo ir mokinių iškart atsiras atstumas – pamoka taps blogiausia, kokia tik gali būti. Klasėje sukūrus draugišką ir nuoširdžią atmosferą, visi dalykai klosis lengviau: mokiniai rūpinsis vieni kitais, rūpinsis savo mokykla, bus laimingi ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai. Geri tarpusavio santykiai – tai įdirbis, atnešantis ilgalaikius, ne trumpalaikius, rezultatus.

Aurimas: Apibendrinant, pagrindinė ir labiausiai ugdanti vertybė Melkio mokykloje yra žmogaus santykis su žmogumi.

Taigi, Melkio mokyklos bendruomenė veikia išvien, kaip viena didelė komanda, tiesa?

Milda: Tikrai taip. Pas mus ateinančios šeimos – tai ne paslaugų gavėjai. Melkio mokykloje nepritaptų toks tėvelių požiūris, kad „atėjau, susimokėjau, o Jūs, mokytojai, dabar dirbkite su mano vaiku“. Esame atviri šeimoms, norinčioms kartu kurti, plėstis, prisidėti prie visos bendruomenės augimo – savo darbu, laiku, geranoriškumu.

Melkio mokyklos mokytojai asmeniškai pažįsta visus savo mokinius, jų tėvus, rugsėjo mėnesį aplankome visas šeimas jų namuose. Tokiu būdu ne tik kuriame atvirumu ir draugiškumu pagrįstą tarpusavio ryšį, bet ir galime daug efektyviau individualizuoti mokymosi programą, atsižvelgiant į kiekvieną mokinį. Juk tai, iš kokios aplinkos kilęs vaikas, kokioje šeimoje auga, suteikia daug informacijos, naudingos mokytojams, padeda organiškai integruoti mokymosi procesą į šeimos gyvenimo būdą.

Jūratė: Taip, komandiškumas – dar viena labai svarbi vertybė, kuria visi vadovaujamės. Aš pakalbėsiu apie mokinių vertinimą pažymiais. Tradicinė mokyklų vertinimo sistema, kai esi vertinamas pažymiu, iškart įneša varžybų ir konkurencijos aspektą į mokymosi eigą. O juk mokymasis – tai individualus procesas! Ši nepagrįsta konkurencija individualiame žmogaus asmenybės augime tiesiog žudo natūralų draugiškumą, kooperacijos jausmą, kurį turi visi vaikai be išimties.

O kaip Melkio mokykloje vertinami asmeniniai vaikų pasiekimai?

Jūratė: Melkio mokykloje vaikai nėra vertinami pažymiu iki devintos klasės. Tiesa, kol kas mokykla yra augimo ir kūrimosi procese, devintokų dar neturime – šiuo metu vyriausi yra šeštos klasės mokiniai. Bet tokia vertinimo sistema numatoma mokyklos ateities planuose. Kiekvieną pamoką mokiniai sulaukia asmeninio žodinio grįžtamojo ryšio. Taip pat, turime vadinamuosius pusmetinius įsivertinimus, kurių metu patys vaikai išsikelia sau konkrečius mokymosi tikslus, o po pusmečio juos peržiūri – kas jau pasiekta, o kur dar reikėtų labiau pasistengti.

Milda: Jei atliekame žinių patikrinimo testą ar rašome diktantą, mokiniai gauna ne pažymį, o tiksliai sužino, kiek ir kokių klaidų padarė. Taip pat, aptariame, kokio tipo klaidos buvo dažniausios. Jei tai diktantas, galbūt vaikas dar neįprato sakinio pradžioje rašyti didžiųjų raidžių? Vaikas gauna informaciją apie konkrečias savo klaidas ir patarimų, kaip tokių klaidų būtų galima išvengti ateityje. Svarbiausia frazė, kurią turėtų sau užduoti Melkio mokyklos mokinys yra ne „kurioje vietoje aš blogas/netikęs?“, o „kur man reikėtų pasistengti?“ Labai paprastas, bet itin svarbus sėkmingo mokymosi aspektas.

Aurimas: Dar vienas įdomus dalykas Melkio mokykloje – kas mėnesį vykstantis orientacinis žinių patikrinimas. Ugdant bendruomeniškumą, komandiškumą, suformuojamos mišrios komandos iš įvairių klasių, įvairaus amžiaus vaikų. Vaikai gauna atlikti įvairias individualias užduotis iš to, ką mokėsi praėjusį mėnesį, ir komandines užduotis, išdėstytas visoje mokyklos teritorijoje. Toks žinių patikrinimo būdas yra ne tik teorinis, bet ir praktinis.

Panašu, jog tokia vertinimo ir savirefleksijos sistema ne tik augina savarankiškas, už savo veiksmus bei klaidas atsakingas asmenybes, bet ir ugdo sveiką vaikų savivertę!

Aurimas: Taip, tokio tipo vertinimai kiekvienam vaikui padeda suprasti, kad jis pats yra atsakingas už savo gyvenimą ir savo veiksmų pasekmes. O kalbant apie savarankiškumą ir atsakomybę, pradedame nuo išties mažų dalykų: kiekvienas mokinys turi pats kasdien išsiplauti savo naudotus indus, vykdome budėjimus pamainomis, primenančius apie atsakomybę ne tik už save, bet ir už draugus ir visą mokyklą, visi kartu tvarkome mokyklos aplinką. Prie to stipriai prisideda ir mokinių tėvai – kartu su visa bendruomene kurdami, puoselėdami mokyklą, rengdami talkas – ugdydami vaikų sąmoningumą savo pavyzdžiu.

Milda: Dar pridurčiau, kad Melkio mokykloje esame labiau orientuoti ne į konkretų akademinį rezultatą, bet į vaiko motyvaciją veikti, būti atsakingu ir aktyviu. Orientuojamės į charakterio savybių, reikalingų tiek veikloje, tiek asmeniniame gyvenime, ugdymą.

O kaip ugdote vaikų kūrybiškumą?

Milda: Kartais klasėje pravartu turėti ir tylos momentų, kurių metu vaikas pats galėtų pasirinkti, ką veikti ir kuria kryptimi judėti. Įprasta švietimo sistema yra linkusi perkrauti vaikų smegenis pertekline informacija, per kurią vaikas nebegali girdėti savo vidinio pasaulio. Melkio mokykloje gyvas požiūris, labai naudingas vaikams, kad galiu susikurti kokį tik noriu pasaulį! Ir galiu susikurti kokią tik noriu mokyklą! Savo paties darbu, idėjomis, kūrybiniais sugebėjimais – manau, kad tai svarbiausia žinutė, kurią čia randa kiekvienas vaikas.

Jūratė: Siūlome vaikams išgirsti ir išreikšti save: ką aš turiu savyje, ką sugebu?

Labai įdomi tema! Kaip Melkio mokykloje paskirstoma dėstoma medžiaga, informacijos srautai, kad neperkrautų mokinių ir paliktų erdvės kūrybiškumui, kiekvieno vaiko individualiai saviraiškai?

Jūratė: Visų pirma, Melkio mokykloje yra nedidelės klasės ir daugiau nei įprasta mokytojų, tenkančių vienam vaikui. Tai leidžia labiau individualizuoti mokymosi procesą. Įprastose mokyklose, esant 28-iems vaikams ir vienam mokytojui, tai padaryti būtų be galo sudėtinga. Mūsų klasėse mokosi iki 10 vaikų. Dažnai įvairioms veikloms jungiame dvi klases, bet tuomet dirba ir du mokytojai.

Aurimas: Kalbant bendrai, Melkio mokyklos filosofija yra pateikti bendrąją, privalomąją mokymosi programą per tikrovę, per išgyvenimus, kūrybiškai – kad tai nebūtų vien tik sausi faktai, kuriuos vaikai išgirdo ir netrukus pamiršo.

Milda: Visi gyvenime labiausiai vertiname tai, kas yra mūsų tikra, asmeninė patirtis ir ką pasirenkame patys. Melkio mokykloje pasirinkimo galimybę praktikuojame jau nuo pirmų klasių: galbūt iš pradžių vaikas gali pasirinkti vieną iš dviejų užduočių, kurią nori atlikti? Kitas pavyzdys – mokslo metų pradžioje visi kartu, draugiškai kuriame mokyklos taisykles, kurių įsipareigojame laikytis. Daug kalbamės, bendraujame: apie tai, kaip jaučiamės, kas mums tinka, o kas ne, kas įvyko.

Turime daug projektinių veiklų, žinių integracijos – stengiamės, kad žinios, kurias vaikai turi įgyti pagal mokymosi programą, būtų kuo artimesnės tikrai, gyvenimiškai patirčiai. Tarkime, jei mokomės matematikos, galbūt šiandien galime ją apjungti su geografija? Štai, upė Neris, jos srovė teka tam tikru greičiu. Per kiek laiko mūsų laivelis nuplauks nuo vieno tiltelio iki kito? O dar geriau yra nuvažiuoti prie Neries, apžiūrėti, susipažinti su jos savybėmis iš arčiau. Tuomet sausa teorija pavirs praktine patirtimi, pilna vaizdinių, jausmų, kvapų, emocinio kontakto su draugu šalia – ši patirtis bus kur kas vertingesnė, nuteiks kūrybiškai.

Jau aptarėme daug skirtumų, skiriančių Melkio mokyklą nuo kitų, įprastų bendrojo lavinimo mokyklų. Ką Jūs įvardintumėte kaip pagrindinį skirtumą?

Jūratė: Pagrindinis skirtumas – bendruomeniškumas ir viskas, kas telpa į šį žodį. Pilnas vaikų ir ypač tėvų įsitraukimas į mokyklos bendruomenės gyvenimą, ugdymo procesus.

Milda: Džiaugsmas! Tiek vaikai, tiek mokytojai labai nori eiti į mokyklą, kūrybiškai tyrinėti, kūrybiškai spręsti iškilusias problemas. Ir kūrybiškos, netikėtos mokymosi erdvės, žaisminga erdvių visuma: trobelė, kupolas, tipis, namelis medyje, gamta – tai turi daug įtakos vaikų emocinei būsenai ir netgi mokymosi kokybei.

Aurimas: Santykis su gamta, teigiama gamtos įtaka – nepaprasta galimybė vaikui augti maitinančioje gamtoje, turėti ryšį su ja, su tam tikra, pavadinčiau, dieviška tikrove: patirti besikeičiančius metų laikus, girdėti klykiančias gerves, matyti praskrendančius gandrus ir pan. Tai svarbu ne tik kiekvienam vaikui, bet ir kiekvienam žmogui.

Ačiū už pokalbį!

Parengė Miglė Kačinskaitė

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!