„Manau, labiausiai mums patiems reikia pažinti save: kokios asmenybės esame, su kuo gyvename, kokia mūsų sveikata, kaip padėti savo vaikams ir kaip stiprinti santykius su antra puse, ar draugais,“ – akcentuoja veidotyros specialistė Lina Bulatova.
Veido analizės ištakos randamos Senovės Kinijoje ir Graikijoje, tad šios žinios brandinamos jau daugybę metų. Dabar jos dar labiau ištobulintos ir pagrįstos moksliniais tyrinėjimais, todėl naudojamos įvairiose verslo srityse, ne tik savęs pažinimui.
Kodėl ir prieš kiek laiko susidomėjote veidotyros mokslu?
Veidotyra, kaip mokslu, susidomėjau maždaug prieš šešerius metus. Tuo metu buvau išėjusi vaiko priežiūros atostogų, norėjau įgyti daugiau kompetencijų dirbant su žmogiškaisiais ištekliais. Prieš tampant mama, dirbau personalo atrankos srityje ir jau tada domėjausi žmonių fenotipu. Kartu su dukra mano gyvenime atsirado ir veidotyros studijos. Todėl derinau laisvą laiką – kai dukra miegodavo, aš mokydavausi. Norėjosi į darbą grįžti su gausesniu žinių bagažu ir dar didesniu pasiruošimu bei „jėga” naujam startui.
Likimas taip susiklostė, kad pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms į ankstesnį darbą negrįžau. Tačiau labai nenorėjau iš gyvenimo paleisti veidotyros, nes šis mokslas ir žinios labai įtraukė.
Kaip įgytos žinios pakeitė jūsų gyvenimą?
Pirmiausia turbūt įvardinčiau santykį su savimi. Sužinojau apie savo stipriąsias ir silpnąsias savybes, charakterio bruožus ir santykį su tėvais, nes veidotyra puikiai identifikuoja vaikystės patyrimus. Taip pat labai didelę įtaką padarė santykiams su antra puse.
Žinant žmogaus charakterį ir prigimtinius poreikius, gyventi pasidaro daug paprasčiau ir galima išvengti įvairių nesusipratimų. Taip pat nustojau lyginti ir lygintis su kitais, neprimesti savo tiesos, dažniau priimti, o ne kritikuoti.
Ar dabar veidotyra jūsų pagrindinė veikla?
Esu penkiametės mergaitės mama bei žmona. O nuo pirmadienio iki penktadienio dirbu prie inovacijų ir technologijų, tekstilės srityje. Ten mane taip pat supa žmonės, todėl dažnai tenka nejučia naudoti turimas veidotyros žinias, kuriant darnius santykius su kolegomis.
Veidotyra šiuo metu neatsiejama mano gyvenimo dalis, kadangi ne tik teikiu veido analizės paslaugas, bet ir pati šiomis žiniomis naudojuosi kiekvieną dieną.
Esu judesio žmogus ir negalėčiau gyventi be veiklos. Turbūt neturėčiau kur dėti savo energijos. Todėl renkuosi kelias veiklas vienu metu. Ką dažnai ir pati patariu savo klientams, kurie taip pat turi prigimtinį poreikį judėti.
Nuo kokio amžiaus tikslinga pradėti domėtis veido bruožais? Ar verta analizuoti vaiko arba paauglio veidą?
Nuo 6 – 7 metų vaikai pradeda lankyti mokyklas, nes pasiruošę informacijai, žinioms. Tokio pat amžiaus jau galima ir pradėti žiūrėti į veido bruožus. Tai padeda nukreipti juos tinkama linkme ir ugdyti jų stipriąsias charakterio savybes.
Ką gali atskleisti veido analizė? Ir kada ji gali padėti žmogui?
Veidotyra jau labai seniai ir itin plačiai naudojama paslaugų sektoriuje. Dauguma kompanijų, susiduriančių su klientų aptarnavimu, įtraukia veidotyros mokslą į darbuotojų apmokymus. Juo naudojasi draudimo bendrovės, bankinis sektorius, apsaugos kompanijos, taip pat pardavimuose, personalo atrankose ir pan.
Gal galėtumėte išskirti kelis veidotyros aspektus, kuriuos vertėtų žinoti kiekvienam?
Galėčiau paminėti, kad pirmieji 7 mūsų gyvenimo metai parodo, kokioje aplinkoje žmogus augo. Nuo 7 – 14 m. – kokią pasaulėžiūrą mums suformavo tėvai. Iki 14 metų labai svarbu pastebėti, kur stipriosios savybės ir ką reikia keisti. Šiuo metu aplinka apie mus pačius turi daugiau informacijos nei mes patys apie save. Todėl mano paslaugos ir yra mums patiems, ir apie mus.
Norėčiau išskirti veido simetriją, kurią visi turime. Pagal ją labai lengva identifikuoti kokioje esate būsenoje – moteriškumo ar vyriškumo. Kiekviena veido pusė daugiau ar mažiau yra aukščiau, matosi iš akių lygio, antakių ir lūpų kampučių.
Dešinė visada atsakinga už vyriškumą ir profesinę pusę. Kairė už moteriškumą bei namų aplinką. Skatinu pasitikrinti ir neprarasti savo prigimtinių savybių. Dažnai praktikoje tenka sutikti, kai šeimoje vyras su moterimi yra apsikeitę rolėmis.
Simetrija susijusi ir su mūsų smegenų pusrutuliais. Kairysis atsakingas už logiką ir racionalumą, o dešinysis už emocijas ir kūrybą.
Esate minėjusi, kad galima paryškinti tam tikrus veido bruožus? Kaip tai įmanoma?
Kiekvienas mūsų veiksmas ir mąstymas priverčia judėti tam tikrus veido raumenis, dėl to susiformuoja skirtingi veido bruožai. Kuo ilgiau darome vieną ar kitą veiksmą, tuo labiau formuojasi kažkuris raumuo ir bruožai.
Panašiai, kaip ilgai dirbant prie užduoties, kuri reikalauja didelio susikaupimo, apmąstymo. Tuo metu gali susiformuoti pykčio raukšlė. Tačiau tai nereiškia, kad žmogus piktas.
Taip pat dėl didelio susikaupimo susiformuoja sučiauptų ir mažų lūpų efektas. Žmogus, susiduriantis su socialine veikla, kuriai reikia daug bendravimo, turės putlesnes lūpas.
Ar laikui bėgant ir kintant charakteriui kas kartą skirtųsi analizės duomenys? Galbūt kažkas lieka nekintamo?
Žmogaus veido bruožai iš esmės nesikeičia dešimtmečiais. Tai galime labai lengvai pastebėti, pažiūrėję į savo senesnes nuotraukas. Todėl pati veido bruožų analizė nėra vienkartinė. Ja galima naudotis nuolat ir labai ilgai. Tačiau būna išimčių, tokių kaip: ligos, labai didelis stresas ir pan., dėl ko gali labai pasikeisti veido bruožai ir net per labai trumpą laiką. Pasikeitusi veido asimetrija labai aiškiai liudija, kad žmogus patyrė didelius sunkumus.
Ar galima tyrinėjant veido bruožus įvardinti žmogaus potencialą ir sielos misiją?
Veidotyroje išskiriamos trys pagrindinės veido dalys:
- Kakta (viršutinė dalis) – protas, mąstymas, intelektualinė veikla.
- Veido centras (vidurinė dalis) – emocinis lygmuo, realizacija, socialiniai santykiai.
- Smakras (apatinė dalis) – praktiniai dalykai.
Norintiems daugiau sužinoti apie save, siūlau testą: pasiimkite veidrodį ir pažiūrėkite į save. Kuri veido dalis jums krenta pirmiausia į akis, tai kategorijai ir galite save priskirti.
Pažinę save, lengviau atrasite potencialą, stipriąsias ir silpnąsias savybes. Tada lengviau rasite norimas veiklos sritis ir harmonizuosite santykius ne tik su aplinkiniais, bet ir su savimi.
Kaip atpažinti ar žmogus eina prieš savo prigimtį ir ką jam patartumėte?
Veidotyra nėra tik mokslas ir žinios apie mūsų konkrečius bruožus. Analizuojama visuma – žmogaus elgesio modelis, charakterio savybės, kalbėjimo manieros, eisena ir t. t., kurios jungiamos su išraiškingiausiais veido bruožais.
Kiekvienas iš mūsų puikiai jaučiame prigimtinius poreikius. Ar mums patinka darbas / veikla ir tai, ką šiuo metu darome? Galbūt patinka kelionės, menas, o gal po darbo lekiame namo, nes ten jaučiamės geriausiai? Jei atsakymas netenkina, tuomet metas kažką keisti. Pavyzdžiui, iš prigimties patinka organizuoti, tai šis poreikis seksis lengvai ir tai darysite nuolatos įvairiose situacijose, tačiau nebūtinai tai bus pagrindinė veikla, nešanti aktyvias pajamas.
Žmogus greitai prisitaiko prie įvairių situacijų ir geba daug išmokti, kadangi iš savęs jau turi labai daug resursų. Todėl svarbu išgirsti save, o veidotyra yra įrankis, padedantis atskleisti stipriąsias bei silpnąsias savybes, pasiūlyti galimybes ar duoti gaires, kaip sau padėti.
Iš savo veiklos praktikos galiu pasakyti, kad padėti kitiems galime tik tada, kai kitas mūsų prašo. Patarčiau nebijoti bandyti, ieškoti, mokytis, sužinoti. Rezultatas nėra svarbiausias tikslas, įdomiausia yra kelias iki tikslo, kuris augina asmenybes.
Daugiau informacijos rasite https://www.facebook.com/veidoapzvalga ir https://www.instagram.com/veidoapzvalga/
Parengė Rūta Steponavičienė
Naujausi komentarai