Sveiki. Štai tokį dar vieną „klastingą“ klausimą man pavesta išnarpliot ir, kaip dažnai, čia vėl galima užduot kaletą paralelių klausimų. Kaip antai:

  • Ar verta eit anksti miegot..?

Arba:

  • Ar verta ilgai „naktinėt“..?

Nes šie visi klausimai tarpusavy tampriai susiję..

Ir galiu pasakyt į priekį, kad tiek teigiantys, jog anksti keltis verta, tiek ir teigiantys, jog nieko baisaus leisti sau ilgiau pamiegoti, suras pakankamai daug argumentų savo teiginiams pagrįsti.

Tačiau ir vieni ir kiti atsakymai, iš tikro skrieja šalia taikinio.., nes jei nors vienas jų būtų teisingas – tokie klausimai niekam daugiau nebekiltų.

Tačiau jie kyla, nes – tai kas gerai jaučiui, nebūtinai bus gerai avinui..

Ir todėl kažkam siūlyt griežtai laikytis kokių tai taisyklių, bus tik dar viena negyva, su Gyvenimu prasilenkianti koncepsija.

Iš tikro tų, kurie rekomenduoja anksti keltis pagrindinis argumentas, garantuotai yra tai, kad „anksti kėlęs daug gali daugiau nuveikti“..

Tačiau čia jau aš norėčiau užduot vieną klausimą:

Ką jūs ruošiatės pasivyt.., arba – nuo ko pabėgti..?

Vien tai, kad mes skubame kuo daugiau kažko nuvekt, išmokt (arba uždirbt) sufleruoja tai, kad esame nepatenkinti esama situacija, todėl manome, kad kažką nuveikę (kažką pasiviję ir pralenkę arba pabėgę nuo kažko..) mes staiga tapsime gerokai laimingesni..

Ir čia visas „kampas“..

Galiu pasakyt tik tiek, kad jei mes nesame laimingi DABAR, jei mes nesimėgaujame tuo ką turime, tai bet kurie pasiekimai, įsigijimai tikros palaimos mums niekada neatneš (o jei atneš, tai tik trumpam..)

Netgi atvirkščiai.. Nes šitaip elgdamiesi, mes savyje maitiname .. – lenktynininką.., kuriam, kad jaustis gerai reikia lenktyniauti, reikia kažką (ar nors save patį) pralenkti..

Gi, kai lenktynės nevyksta, toks žmogus, neišvengiamai jausis tarsi ant kranto išmesta žuvis..

Todėl, mano nuomone, visų pirma mes turime išmokti GYVENTI.

T.y. MĖGAUTIS tuo ką turime.. Nes, kaip taisyklė – mes turime labai daug..

Mes turime suprasti, kad tam, kad būt laimingu – niekur bėgti nereikia..

O tie, kuriems laimė yra buvimas nuolatiniame bėgime – galite keltis anksti..

Aš keliuosi tada – kai išsimiegu..

Ir tai atsitinka skirtingu laiku.. Nes Gyvenimas yra nuolatinė kaita. Gyvenimas tai – pavasaris ir žiema.., tai vėjas ir saulė, ir lietus.. Tai ir judėjimas ir ramybė..

T.y. Rojus, kuris visda – Čia.

Jei tau patinka mūsų tūrinys, gali mus paremti. Ačiū.