Laimė Kiškūnė: šį laikotarpį viešpatauja gracingumo ir grožio planeta Venera. Šiuo metu gimę žmonės pasižymi tvirtu kūno sudėjimu, yra sveiki ir gražūs. Gyvūnas, kuris simbolizuoja šį periodą, žinomas kaip lėtas, bet atkaklus ir užsispyręs, visą laiką dirbantis, kantriai pakeliantis gyvenimo iššūkius. Didžiausia grėsmė Jaučiui, bet kokia kaina siekiančiam pelno, pernelyg greitai išnaudoti tos derlingos, tik ką sužaliavusios pievos turtus. Gali tekti ją palikti ilgam laikui dirvonuoti, kol ta graži pieva vėl atgaus savo galias.

Tęsiame Lila.lt metų virsmų ciklą. Astrologė Dovilė Krupickaitė šįkart pasakoja apie Jaučio ženklą. Jautis visų pirma siejasi su gerove ir jos augimu. Todėl šį mėnesį svarbu pasirūpinti materialia gerove – stiprinti žalumynais po žiemos pasilpusį kūną ir gydytis. Taip pat – sėti ir sodinti, pasirūpinti pinigų ir turto reikalais. Taip pat kuo daugiau išeiti į žmones, bendrauti, džiaugtis nuostabia gamta. Kartu labai svarbu nepamiršti ir sielos bei dvasios reikalų, antraip augimas gali tapti nevaldomas.

Kvapų meistrė Laimė Kiškūnė šįkart draugauja su grožio planeta Venera ir vėl kuria nuostabią kvapų kompoziciją. Veneros ryšys su Saule ir jos išėjimas už Saulės ritmo ribų atsispindi augalų karalystėje tuo metu, kai išsiskleidžia pirmieji pumpurai ir žiedai pasklinda erdvėje, nutolusioje nuo ūglio, nešančio žiedynpumpurį. Kaip manote, kokius augalus Laimė parinko šįkart?

Dovilė Krupickaitė: Jaučio ženklo valdovė Venera atsakinga visų pirma už grožį – ir materialų, ir jausminį. Jausmų šį mėnesį daug. Lietuvoje, gegutei užkukavus, jaunimas pradėdavo rinktis į gegužines – juk ne tik pašokti ar padainuoti, visų pirma pabendrauti, vieni į kitus pasižiūrėti, save parodyti ir galbūt antrą pusę susitikti. Apskritai pavasarį (priešingai nei rudenį) daugiau dėmesio būdavo skiriama vaikams, paaugliams, apskritai jaunimui – tam, kas auga. Net Velykė (jokiu būdu ne Velykų bobutė) yra jauna, labai graži ilgaplaukė mergina.

Prasideda bene gražiausias, viltingiausias metų laikas, kai, pasak Vinco Kudirkos, „visi kalba eilėmis, mylisi ir… valgo lapienę“. Šioje citatoje atsispindi visos svarbiausios Jaučio ženklo, valdomo Veneros, savybės – estetika, emocijos, bendravimas, maistas. Visa tai, ko visų pirma reikia, kad Avino iškelti tikslai būtų įgyvendinti.

Jautis graikų mitologijoje siejamas su Dzeusu – svarbiausiu iš dievų. Tai jis pagrobė gražiąją Europą – Sielos simbolį – ir ją paslėpė – nuplukdė į Kretą. Žemiškasis pasaulis suteikia sielai tobulėjimo galimybę, bet tuo pačiu ir žemiškas pagundas. Zoroastriečių tradicijoje svarbiausia dievybė – Achura Mazda vaizduojama ant jaučio su trimis kojomis. Vienos kojos jis neteko per tamsos dievybę – ar tik ne dėl pasidavimo žemiškiems malonumams?

Mūsų kraštuose šis laikas taip pat tiesiogiai siejasi su svarbiausia baltų mitologijos dievybe – Perkūnu, kuris dažniausiai pirmą kartą metuose nudunda būtent Saulei keliaujant Jaučio ženklu – tai jis atrakina žemę ir galutinai išveja rimtesnes šalnas, siejamas su Velino šeimininkavimu. Ir pradeda viskas augti, vešėti, žydėti. Jaučio ženklas siejamas visų pirma su materialia gerove, jos augimu, gebėjimu pasirūpinti kūno poreikiais. Ir ne bet kaip, bet kad tai būtų patogu, malonu, gražu. Su jaučiu lengvai nepakovosi, bet jį lengva suvilioti maistu, patogumais, taigi, turi būti patenkinti ir emociniai poreikiai.

Jautis eina ramiai, bet užtikrintai. Tam reikia žinoti, išmanyti, ką darai, ar bent pasiklausti vyresnių. Todėl gimę tuo laiku, kai Saulė keliavo per Jaučio ženklą, žmonės gražūs (ypatingai gražūs būna tie, kurių ir Venera šiame ženkle, o tai ne taip retai atsitinka, nes ši planeta arčiau Saulės nei Žemė sukasi). Dažnai jie tvirtesnio kūno sudėjimo, mokantys pasirūpinti tiek savo kūnu, tiek ir kitais žemiškais reikalais, maloniai bendrauti, susikurti gražią aplinką, tačiau tai gana konservatyvūs žmonės.

Laimė Kiškūnė: Planetų sistema nėra tik savavališkas jų sukimasis aplink Saulę. Jos funkcionuoja kaip darnus organizmas, kuriame yra susijusios sudėtingais tarpusavio ryšiais. Planetų santykiai tampa akivaizdūs vien pažvelgus į jų sukimosi ritmus ir greitį. Veneros ir Saulės ritmai susipynę su Marso ir Merkurijaus ritmais. Per vienus Veneros metus įvyksta 5 Merkurijaus metai, per ketverius Veneros metus įvyksta 3 Marso metai. Stebint kitas Saulės sistemos planetas atsiskleidžia daugybė įvairiausių ritminių jungčių. Šios jungtys daro įtaką ne tik pačių planetų judėjimui, tačiau turi tiesioginį ryšį su augalų formavimusi ir vegetacija.

Žemė po žiemos, įkaitinta Marso, pradeda kvėpuoti gyvybe, kuri buvo sustojusi žiemą, ir ima atidavinėti Saturno sukauptas mineralines daleles kaip maistą naujam daigui. Syvai iš šaknų kyla į pumpurus. Medžių syvai ir rasa gegužės mėnesį yra stipriausi ir veiksmingiausi, todėl juos senieji žolininkai ir alchemikai uoliai rinko ir naudojo savo preparatuose. Jie manė, kad tai yra pati augalo kvintesencija.

Visa augalų vegetacija susijusi su Pavasario Žemės elementu. Pavasario Žemė yra kitokia negu rudens. Taigi, nors Jaučio ženklas yra susijęs su Žemės elementu, todėl turėtų būti šaltas ir sausas, šiuo periodu yra daugiau drėgmės ir šilumos negu rudenį.

Tai kaipgi kvepia pavasario Žemė, valdoma Veneros, kuri kviečia puoštis sodus, pievas ir žmones, žadina aistrą ir meilės alkį?

Amžinai žaliuojantis, kiekvieną pavasarį pasipuošiantis elegantiškais baltais žiedais, nuostabaus, gaivaus kvapo krūmelis, simbolizuojantis grožį ir jaunystę – mirta – buvo pašvęsta graikų deivei Afroditei (ji yra siejama su planeta Venera), mat tik gimusi iš jūros putos, savo nuogybės grožį paslėpė už mirtos krūmelio.

Kai Afroditė verkė nužudyto Adonio, iš jos ašarų sudygo raudonos rožės. Graikų poetas Anakreontas apdainavo rožę kaip „dievų kvepalus, žmonių džiaugsmą… mylimiausią Afroditės gėlę“. Kai Afroditė gimė iš baltos jūros putos, „žemė pagimdė mielą augalą, kuris aprengia žemę savo nuostabiomis spalvomis“.

Abu šie kvapnūs ir gražūs augalai yra Veneros simbolis.

Jie sukuria ypatingo grožio gėlišką, gaivią kompoziciją, kuri skleidžia pražydusios pavasario Žemės kvapus.

Šią pavasario puokštę žalumu, gyvybingumu, sultingumu, drėgme papildo bazilikai ir bergamotinės (citrininės) mėtos.

Jautiško romumo ir stabilumo kompozicijai suteikia truputis beržų eterinio aliejaus.

Ir paskutinis štrichas – bergamotė, citrusas, auksinis „nesantaikos obuolys“ iš Hesperidžių sodo, kurį ne visai teisėtu būdu laimėjo Afroditė ir kuris sukėlė Trojos karą.

Į dvylikos mėnesių nuotykį su žvaigždėmis ir kvapais leidžiasi Lila.lt, kvapų meistrė Laimė Kiškūnė ir mokslininkė bei astrologė Dovilė Krupickaitė. Dovilė Krupickaitė – geografijos mokslų daktarė, kuri astrologija domisi nuo jaunystės. Laimė Kiškūnė – aromaterapeutė, kvapų kultūros ir terapijos specialistė, kurios vardas jau tapo su kvapais susijusiu prekiniu ženklu.

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!