Švariame kūne gyvena švari siela – šį posakį turbūt girdėjome kiekvienas. Pirtininkė, sąmoningo gyvenimo būdo praktikė Jurgita Mazurkevičiūtė teigia, jog žmogus yra holistinė būtybė, kurioje kūnas, siela ir protas yra neatsiejami, todėl dera pasirūpinti jų visų vientisa švara ir harmonija. Nuostabus būdas tam – Jurgitos vedamos holistinės pirtys, po kurių kiekvienas pirties procedūros dalyvis turi galimybę pasijausti taip, lyg būtų atgimęs iš naujo.
Jurgita, kaip pirtis atsirado tavo pačios gyvenime?
Įdomu tai, jog ilgą laiką aš buvau iš tų moterų, kurios mano, kad nemėgsta pirties. Mano pirmieji prisilietimai prie pirties meno kadaise buvo paskatinti kito žmogaus, mėgusio pirtį ir praktikavusio pirties procedūras nuo vaikystės. Matydama kitų žmonių išvykas į pusę dienos ar netgi visą dieną trunkančią pirtį, susidomėjau, man pasidarė labai smalsu: ką gi galima veikti pirtyje visą dieną? Dabar, pati vesdama pirties procedūras, su šiuo klausimu taip pat susiduriu dažnai. Žmonės teiraujasi, ką veikti pirtyje būnant taip ilgai, penkias, šešias valandas ar ilgiau. Smalsu? Tikrai. Mane pačią į pirtį atvedė smalsumas.
Kaip vyko tavo susipažinimas su pirtimi?
Susipažinimas su pirtimi vyko pamažu. Iš pradžių į pirtį užeidavau neilgam, daugiau pabūdavau šiltame priepirtyje. Netrukus pajutau, kad pirtis, kurioje lankausi, yra visai kitokia negu visos pirtys, kuriose esu buvusi iki tol. Patyriau kitokį pirties mikroklimatą, kuris buvo nė kiek nepanašus į saunų, kuriose man teko lankytis sporto klubuose ar kitose panašiose vietose, sukeliamus pojūčius. Natūralioje pirtyje yra mūryta, taip vadinama, gero garo krosnis, drėgnas, ne per karštas mikroklimatas, kuriame man ėmė labai patikti būti. Taip ir įsiliejau į pirtį – pamažu, ramiai, su malonumu.
Neilgai trukus draugystė su pirtimi įsibėgėjo visu greičiu: įsiliejau į bendraminčių pirtininkų, kurių tuo metu Lietuvoje dar nebuvo daug, bendruomenę. Keliaudavome vieni pas kitus pirties procedūrų, mokydavomės vieni iš kitų, taip pat iš atvykstančių užsienio pirtininkų – Latvijos, Ukrainos, Rusijos, mainydavomės turimomis žiniomis. Pirties ratas išties greit įsisuko: mane pradėjo kviesti dalyvauti pirties čempionatuose. Dalyvavau Lietuvos pirtininkų čempionate, vėliau buvau pakviesta į Europos čempionatą Ukrainoje, kuriame laimėjau pirmąją vietą, vėliau vykau į Austriją, kur dviese su kitu pirtininku užėmėme pirmąją vietą grupinėje rungtyje.
Išties nemenki pasiekimai!
Iš pradžių netgi gerai nesupratau, kas vyksta, jaučiausi lyg įsėdusi į greitąjį traukinį. Toks jausmas, kai nespėji pamatyti visko, kas vyksta aplink, tiesiog jauti, kad tave veža tam tikra kryptimi. Jaučiau didelį jaudulį dėl visų vykstančių pirties čempionatų. Į juos matyt buvau kviečiama todėl, kad kiti profesionalūs pirtininkai manyje matė potencialą, įvertino mano santykį ir pirtyje kuriamą ryšį su žmogumi. Tačiau tuo metu pati dar nebuvau tiek išsigryninusi savo pirties kelio, kiek esu dabar. Visa tai vyko prieš 7 – 8 metus.
Kas pasikeitė po šio intensyvaus laikotarpio?
Kai šis intensyvus pradžios ir čempionatų periodas nurimo, pajaučiau ramybę ir suvokiau, kad gyvenimas man visa tai atnešė tam, kad tiesiog imčiau ir daryčiau tai, ką turiu daryti. Tada po truputį į savo vedamą pirtelę pradėjau kviesti moteris, kurioms tuo metu vedžiau moteriškus šokių užsiėmimus. Vis dar nesijaučiau labai stipri ir užtikrinta pirties vedime, tos užimtos pirmosios vietos varžybose man atrodė lyg netikėta fortūna – dar nejaučiau vidinio tvirtumo savyje, dar neturėjau pakankamai patirties.
Tačiau per visą laiką, kurį jau esu su pirtimi, viskas kinta – tai yra kelionė. Pirtis man vis labiau atsiskleidžia, tarsi gėlė: vis kitomis spalvomis, vis kitais pojūčiais. Jei šiuo keliu eini atvira širdimi, jis tampa gyvenimo būdu, leidžiančiu vis giliau pasinerti į subtilų pirties procesą.
Jurgita, tavo vedama pirtis taip ir vadinasi – holistinė pirtis. Kokia ji, kuo pasižymi? Ir kuo tokia pirtis skiriasi nuo jau paminėtų pirčių sporto klubuose, prie kurių daugelis žmonių yra pripratę?
Pats žodis „holistinė“ jau pasako nemažai – reiškia visumą. Tai holistinis, visuminis priėjimas prie žmogaus, prie pirties proceso. Holistinė pirtis neatskiria žmogaus nuo gamtos, nuo visos terpės, kurioje gyvena žmogus: žemės, visų gamtos resursų, energijų. Tokia pirtis nėra vien tik fizinė išraiška, fizinis kūnas, ne vien vanduo ar ugnis, bet kur kas daugiau.
Man pačiai holistinis procesas reiškia tiek kūną, tiek psichologinę, tiek dvasinę žmogaus dalis apjungiančią visumą. Juk ne veltui sakoma, jog žmogui atėjus į pirtį iš jos išeis ne tik švarus kūnas, bet ir švari siela. Holistinėje pirtyje vyksta giluminis priėjimas prie žmogaus per šilumą, prisilietimą, pirties procedūras, kvapus, garsus, dainavimą, bendrystę. Žmogus tarsi išeina iš įprasto, sau kasdieniško gyvenimo būdo, gyvenamo šeimoje, visuomenėje, ir patenka į erdvę, kurioje jį ar ją supa gamta ir motina žemė su visomis savo stichijomis – šitaip, savo dėmesio pagalba, žmogus pamažu sugrįžta į pirmapradę būseną.
Todėl holistinė pirtis pirmiausia yra gilus poilsis, o ne vien tik fizinis nusiprausimas. Pailsi žmogaus kūnas, mintys, protas, nurimsta širdis. Mėgstu sakyti, kad į pirtį aš einu nuolankiu protu ir atvira širdimi, o išeinu visiškai nutilusiu, ramiu protu ir pilna širdimi.
Ar šis holistinės pirties patyrimas vyksta žmonių grupėse, ar kuriamas individualiai, vienam žmogui?
Gali būti ir taip, ir taip. Organizuoju pirtį tiek žmonių grupėms, tiek individualią, asmenišką pirtį, į kurią žmogus dažniausiai ateina jau pasitikėdamas holistinės pirties procesu. Individualios pirties metu kartu su žmogumi ir pasikalbame, jis atsiveria, per pirties procesą paleidžia įtampas ir įeina į meditacinę būseną, kurioje gali vykti svarbūs gyvenimo suvokimai, sprendimai. Tokia patirtis – tai lyg gilus „restartas“, holistinė žmogaus perkrova, kurios metu paleidžiamos įtampos, įvairios programos, kasdienybėje žmogui neleidžiančios sustoti ir pažvelgti į savo gyvenimą iš šalies. Tai lyg trumpas išėjimas į kitą būseną, iš kurios pradedame aiškiau, plačiau matyti save, savo gyvenimą, norus, vertybes. Šią meditaciją patiriu ir aš, kai einu į pirtį kaip dalyvė, kiek kitaip, bet vis tiek ją patiriu vesdama pirtis. Pirtyje visuomet įeinu į tam tikrą būseną, kurioje vyksta holistinis apsivalymo procesas.
Jurgita, kokią naudą žmogaus organizmui turi pirtis?
Kaip jau minėjau, pirtis turi visokeriopą naudą žmogui visais lygmenimis, tiek fiziniu, tiek jausminiu – širdies, tiek mentaliniu. Nagrinėjant išsamiau fizinį lygmenį, pirtis pirmiausia apvalo žmogų per prakaitą: išvalo toksinus, šlakus, atsivėrus poroms valosi oda. Į pagalbą natūraliam organizmo valymuisi dažnai pasitelkiami įvairūs šveitikliai, druska, padedantys dar geriau pasišalinti tam, kas mūsų organizmui nėra reikalinga. Reguliariai lankantis pirtyje neretai susitvarko įvairios ilgalaikės odos problemos, pagerėja visa kūno medžiagų apykaita. Pirtis ypač tinka planuojant visuminį organizmo apsivalymą – sezoninį ar suderintą su pasirinktu pasninku, mityba.
Taip pat, pirtis atpalaiduoja raumenis, padeda esant jų pertempimui – tai dažnai aktualu sportininkams ar fizinį darbą dirbantiems žmonėms. Šiluma labai teigiamai veikia raumenis, mažindama juose pieno rūgštį ir taip atpalaiduodama raumenyną. Šilumos atpalaiduotus raumenis dar galima pamasažuoti, siekiant visiško įtampos pašalinimo efekto.
Pirtis gerina kraujo apytaką, pirtyje ima gana aktyviai dirbti širdis. Iš esmės pirtį būtų galima prilyginti sportui: žmonėms, kurie dar tik pradeda lankytis pirtyje, patariu nesijaudinti, kad jie gali pabūti pirtyje mažiau ar išbūti joje trumpiau – juk ką tik pradėjus bėgioti, iškart nubėgti maratono taip pat nepavyks, kūną prie krūvio reikia pratinti po truputį. Labai panašiai veikia ir pirtis: žmonės, kurie jau ilgą laiką lankosi pirtyje atsiliepia, kad pirtyje gali išbūti vis ilgiau, organizmui vis lengviau sekasi pakelti karštį.
Viena svarbiausių taisyklių pirtyje – išeiti tada, kada norisi, nebūti joje per prievartą, nekentėti. Kiekvienas organizmas jaučia, kiek laiko gali būti pirtyje, o praktikuojant pirtį reguliariai, šis laikas vis ilgėja, organizmas pamažu pratinasi prie vis ilgesnių laiko intervalų, aukštos temperatūros. Tai išties puiki kraujagyslių mankšta, padedanti bendrai organizmo kraujotakai.
Šiandieniniame pasaulio kontekste vis labiau aktuali tampa virusų tema. Koks pirties santykis su virusais? Galbūt pirtis padeda apsisaugoti, o gal tai puiki prevencijos priemonė?
Visose kultūrose ir šalyse, turinčiose šaltąjį metų laiką, pirtis gyvuoja nuo pat seniausių laikų. Pirtis puikiai gelbsti nuo įvairių ligų, tarnauja peršalimo prevencijai, pirties šiluma tarsi atstoja vasaros saulę, gėrį, jaukumą. Būnant pirtyje ir kaitinantis tam tikru būdu, pavyzdžiui, padarius tris gilius užėjimus ir vis labiau įkaistant, nauda organizmui yra didžiulė.
Pirtis tai ne tik šiluma, bet ir pėrimasis vantomis. Vantos leidžia pirties garui vis giliau įeiti į kūną, vis labiau jį įkaitinti. Pirties procesas iš esmės ir skirtas tam, kad nuo odos paviršiaus vis giliau įkaitintume kūną, šilumai pasiekiant raumenis, sąnarius ir vidaus organus.
Tokiu būdu nedaug pakyla ir viso kūno temperatūra. Pirties pabaigoje kūnas būna pakankamai įkaitęs tiek, kad galima trumpam eiti į sniegą ar į šaltą vandenį ir žmogus nesušąla – atvėsta tik jo kūno paviršius.
Žinome, jog pakilus kūno temperatūrai (pavyzdžiui ligos, karščiavimo metu), žmogaus kūnas labai efektyviai kovoja su įvairiomis bakterijomis ir virusais, sėkmingai juos naikindamas. Tas pats vyksta ir temperatūrai pakilus pirties proceso metu. Todėl sakoma, jog jaučiant beprasidedančio peršalimo simptomus pirmas vaistas yra eiti į pirtį – kūnas pats puikiausiai išprakaituoja, o žmogus ryte atsikelia jau kaip sveikas. Žinoma, susirgus rimčiau, pirties procedūros tikrai nėra rekomenduojamos.
Kaip geriausia nusiteikti pirčiai, jai pasiruošti?
Specialaus pasiruošimo pirčiai tikrai nereikia, užtenka smalsumo, noro pažinti. Atėjus vidiniam pojūčiui, jog reikia ateiti į pirtį, kviečiu juo sekti ir tiesiog ateiti, be išankstinių lūkesčių, įsivaizdavimo, leisti sau pabūti, pajausti, pakeliauti, susipažinti su procesu iš arčiau.
Būdų praktikuoti pirtį yra įvairių. Juk galima retkarčiais tiesiog apsilankyti pirtyje pasišildyti, maloniai pasibūti. Čia ir vėl labai tinkamas pirties palyginimas su sportu: juk pasirinkta sporto šaka galima tiesiog mėgautis, o galima rimtai, sistemingai treniruotis, norint pasiekti kažkokių užsibrėžtų rezultatų.
Į pirtį patarčiau eiti subtiliai, įsiklausant į savo kūną, juo pasitikint – tuomet kūnas pats veda žmogų jam tinkamiausiu keliu: pasufleruoja kiek ir ko reikia, ką atsirinkti, kas būtent šiam kūnui naudinga, reikalinga. Taip auga žmogaus ryšys, sveikas santykis su savo paties kūnu – jūs ir jūsų kūnas tampate draugais.
Pirtis labai subtiliu būdu leidžia įsikūnyti – grįžti į savo kūną, į tuos namus, kuriuose mes gyvename šioje žemėje ir kurių, mums būnant čia, niekas nepakeis ir neatstos.
O ką patartum žmonėms (dažniausiai moterims), iš anksto teigiantiems, jog nemėgsta karščio ir pirties?
Įdomu tai, kad kažkuriuo metu man atėjo toks suvokimas, jog mano misija yra kuo daugiau moterų atvesti į pirtį. Dabar šis misijos jausmas jau natūraliai truputį pakitęs, kadangi vis daugiau moterų atranda holistinę pirtį, skleidžia šią žinią plačiau. Kodėl būtent moterų? Nes moterys yra jautresnės, subtilesnės, labiau atgrasomos senų nemalonių patirčių, jei tokių buvo. Tokiais atvejais moterys iš anksto užsidaro ir sako pirčiai „ne“.
Mano noras yra sukurti jaukią, palankią, malonią pirties patirtį, atverti kitokį matymą, kitokį supratimą apie pirtį. Siūlyčiau atrasti ir išbandyti „teisingą“ pirtį, vedamą jums patinkančio pirtininko, patirti pilną pirties ritualą. Moterims patarčiau išbandyti apsilankymą pas moterį pirtininkę – gali būti, kad vien toks pasirinkimas iš naujo supažindins ir priartins prie natūralios pirties.
Taip pat svarbu jausti save, savo kūną: kiek norisi būti pirtyje, galbūt reikia išeiti anksčiau, o gal nedalyvauti visuose pirties užėjimuose, klausytis savo kūno impulsų. Tokiu būdu žmogus jaučia įgalinantį jausmą: būti savo kūno ir savo būsenos šeimininku.
Galiu pasidalinti istorija apie jau nebejauną vyriškį, kuris, išbandęs natūralią pirtį, pasakė, jog pirmą kartą iš tiesų apsilankė pirtyje ir suprato, kas yra tikra pirtis – pasak jo, iki tol jam tekę pabuvoti tik karštame kambaryje.
Jurgita, labai gražiai nupasakoji atvirą, subtilų, sakralų priėjimą prie pirties. Sakyk, ar būna netinkamų, netgi žalingų būdų pažindintis su pirtimi, kurių reikėtų vengti?
Didelę neigiamą įtaką visuomenės suvokimui apie pirtį padarė sovietmetis, kurio metu pirtis buvo laikoma atributu „prie baliaus“. Visiškai priešingai mūsų protėvių baltų kultūrai, kurioje pirtis buvo laikoma šventa. Baltų kultūroje pirtis buvo ypač sakrali vieta, kurioje žmonės atlikdavo tam tikrus svarbius gyvenimo ritualus, tokius kaip gimdymas, visapusiškas holistinis apsivalymas ir kt. Sovietmetis, deja, iškreipė pirties sampratą ir tarsi kuriam laikui ištrynė lietuvių protėvių baltų palikimą. Didelėje mūsų visuomenės dalyje dar gajus toks suvokimas, kad pirtis yra vieta, skirta truputį pasišildyti, priedas prie kažkokios šventės, su visais tai šventei įprastais atributais, pavyzdžiui, alkoholiu. Toks požiūris į pirtį yra labai žalingas.
Pirtis ir alkoholis – visiškai nesuderinami dalykai, tiek fiziniu, tiek visais kitais lygmenimis. Pirmiausia todėl, kad alkoholis sulipina kraujo kūnelius, o pirtyje šiek tiek tirštėja kraujas ir vos vos krenta spaudimas – kadangi kraujagyslės itin aktyviai dirba, trombų, insultų ar infarktų tikimybė yra labai didelė. Taip pat, pirtis visuomet yra padidintos rizikos vieta, reikalaujanti ypatingo sąmoningumo, norint išvengti įvairių traumų ir nelaimių, susijusių su vandeniu ar ugnimi.
Kartu su pirtininkais mėgstame sakyti, kad jei po pirties dar reikia alkoholio, vadinasi buvo bloga pirtis. Nes pati pirtis jau įveda žmogų į lengvą transą, pakeičia sąmonės būseną iš esmės, kurioje žmogus jaučiasi visiškoje pilnatvėje – jaučiasi atsipalaidavęs, jaučiasi kur kas geriau. Pirtis gali netgi padėti žmogui atrasti nuolatinę vidinę pilnatvę ir inspiruoti susikurti tokį gyvenimo būdą, iš kurio alkoholis sėkmingai pasitrauks visiems laikams.
Kaip keičiasi žmogaus gyvenimas pradėjus praktikuoti pirtį?
Kalbant apie fizinį pokyčių lygmenį, keičiasi, pavyzdžiui, kvapų aštrumas – žmogui gali nebesinorėti jokių sintetinių kvapų, kvepalų. Dažnai keičiasi mitybos įpročiai, visas gyvenimo būdas tampa sveikesnis.
Kalbant apie naujus dvasinius patyrimus, jei žmogus atsipalaiduoja, pasitiki pirties procesu, kvapai, šiluma, drėgmė, prietema, patiriamas jaukumas, saugumas, visa pirties aplinka po truputį grąžina jį į būklę, patiriamą būnant mamos įsčiose. Iš čia gali kilti įvairiausių dalykų. Būna, jog aplanko giliai paslėpti malonūs prisiminimai, o būna ir taip, kad tenka susitikti su savo baimėmis. Išties smagu stebėti kaip žmonės, įėję į vidinio vaiko būseną, nugali giliai viduje tūnančią baimę ir leidžia sau patirti galingų euforijos momentų!
Tokie psichologiniai momentai išties gydo, praplečia mūsų vidines įsivaizduojamas ribas apie save, apie tai, ką galime ir ko ne, ką mėgstame ir ko nemėgstame. Tokių procesų metu kviečiu visuomet stebėti save ir savo baimes – susitikti su jomis, pajausti, iš kur jos kyla ir, per daug nesureikšminant, tiesiog jose išbūti.
Būna, jog žmogus, jausdamasis iš tiesų saugiai, gali netgi išverkti ar išrėkti tam tikras užslėptas savo emocijas, leisti sau išjausti visus turimus jausmus. Tokiose patirtyse ir prasideda tikrasis pirties gydymas.
Jurgita, ko palinkėtum visiems skaitytojams, ieškantiems visapusiškos kūno ir dvasios pusiausvyros, visapusiškos sveikatos?
Linkiu tylos, nes tyla leidžia įsiklausyti. Mes esame įpratę daugiau šnekėti negu klausytis ir girdėti. Esame labai prisirišę prie savo proto ir besąlygiškai tikime viskuo, ką jis sako. Kuo daugiau bus vidinės tylos, tuo aiškiau girdėsime savo kūną, vis nerimstantį protą ir tuomet toje tyloje išgirsime ir save: savo dvasią, tyrumą, meilę. Tai ir yra darna, nesuabsoliutinant kažko vieno: nei kūno, nei proto ir jo idėjų, minčių, išvadų, vertinimų. Tad linkiu matyti visumą.
Dėl to pirtyje mes niekuomet nešnekame: priepirtyje – taip, bet ne pačioje pirtyje. Pirtis yra ta subtili tylos vieta, kurioje nekalbama – tik klausomasi.
Daugiau apie holistinę pirtį: https://www.facebook.com/HolistinePirtis
Kalbino Miglė Kačinskaitė
Naujausi komentarai