Denas net kelis kartus per savo gyvenimą išgyveno skendimo patirtį, o būdamas vaikas buvo sužavėtas mintimi, kad Dievas įkvėpė žmogui gyvybę per šnerves. Būtent šie ir dar daugelis kitų gyvenimo įvykių stiprino jaunuolio susidomėjimą kvėpavimu. Mokyklos kieme jis organizavo kvėpavimo sulaikymo rungtynes, kariuomenėje buvo naras, o nusprendęs rimtai studijuoti jogą ir čigongą, iškeliavo į Indiją ir Kiniją.

Priderinęs Rytų praktikas Vakarų pasaulio žmogui Denas Brulé per beveik 50 metų aktyvios veiklos asmeniškai apmokė apie 150 000 žmonių daugiau kaip 60-tyje šalių. Jis padeda olimpiniams atletams, geriausiems kariams ir rytų kovos menų atstovams, konsultuoja žymius medikus, verslo vadovus ir garsiausius oratorius, tokius kaip Tony Robbins.

Dabar mums nereikia nusiskusti galvos ir gyventi ašrame bet, nepriklausomai nuo mūsų darbo pobūdžio, galime atlikti įvairias praktikas neatitolstant nuo savo kasdienio gyvenimo, – sako garsus prana jogos (hinduistų kvėpavimo mokslo) ir čigongo (kinų gydomojo kvėpavimo pratimų) meistras.
Kaip apibūdintumėte savo naudojamą kvėpavimo metodiką?

Kai kvėpuojame, mes išeiname iš savo galvos ir patenkame į kūną, pažadiname jį, o kartu ir širdies intelektą. Dauguma žmonių gyvena naudodami tik proto intelektą. Kvėpuojant mes tiesiogiai įkvepiame per širdį ir atidarome ją. Tokiu būdu pažadiname jos savybes ir užmezgame ryšius su aplinkiniais. Kai kvėpuojame per pilvą, tuomet mes atsirandame labiau kūne, tampame labiau įžeminti, kūnas atsipalaiduoja. Mes mokome kvėpuoti per apatinę, vidurinę ir viršutinę kūno dalis. Tai vadinama „pilnu jogos kvėpavimu“ – tarsi stiklinės pripildymas vandeniu, kai ji užpildoma pradedant nuo apačios į viršų.

Apatinė kvėpavimo erdvė yra tarp tarpvietės ir bambos. Mes siunčiame kvėpavimą žemyn link dubens dugno, uodegikaulio, sėdimosios dalies kaulų. Vidurinė kvėpavimo erdvė yra tarp bambos ir spenelių linijos. Kai ši erdvė užsipildo, mes plečiamės į visas puses ir įkvepiame į nugarą, taip pat kaip į krūtinę. Viršutinė kvėpavimo erdvė yra tarp spenelių linijos ir smakro. Iki šios dalies pakeliame kvėpavimą įkvėpdami į mažas erdves po apykaklės kaulais. Mes praktikuojame kvėpavimą į kiekvieną minėtą erdvę tokia tvarka: apatinė, vidurinė ir viršutinė. Taip pat mes praktikuojamės kvėpuoti į visas tris erdves vienu metu.

Tik tada kvėpavimas yra laisvas, platus ir atviras bei daro mus sveikesnius, stipresnius. Jei kvėpavimas yra užblokuotas ir apribotas, galime sulaukti įvairių nepageidaujamų pasekmių. Sveikas žmogus turi sugebėti kvėpuoti greitai arba lėtai, krūtine arba pilvu. Taigi mes tiesiog patikriname, ar yra kažkokių kvėpavimo apribojimų. Visi žmonės yra skirtingi. Kažkieno krūtinė galbūt niekada nejuda kvėpuojant arba, priešingai, krūtinė juda labai greitai. Taigi mes tokius žmones išmokintume diafragminio kvėpavimo.

Mums taip natūralu kvėpuoti, kad apie tai net nesusimąstome. Jūs sakote, kad mes galime padėti sau reguliuodami kvėpavimą?

Žinoma. Kai patiriame stresą, šoką ar traumą, mes sulaikome kvėpavimą arba jį pagreitiname. Kvėpavimas išeina iš pusiausvyros. Jei galvojame apie kvėpavimą ir reguliuojame jį, galime užkirsti kelią tam tikriems dalykams. Jeigu fokusuojamės į skausmą ir nuovargį, tuomet jaučiamės taip tarsi nebegalime daugiau ištverti. Tokiu atveju galime naudoti kvėpavimą, kad išsilaisvintume iš šio skausmo ar nuovargio. Nukreipę dėmesį į savo kvėpavimą patys nustebtume, kiek dar galime ištverti ar nueiti. Kadangi kvėpavimas pažadina intuiciją, mes natūraliai išvengiame nepageidaujamų situacijų. Jei pradedame nervintis, pirmiausia turime sureguliuoti kvėpavimą. Taip sugrąžiname save į pakraunančią būseną.

Išties, mes labiau domimės kvėpavimu, kai organizme iškyla problema. Kasdieniame gyvenime esame linkę jį pamiršti.

Taip. Mes galime kvėpuoti į įvairius organus, kūno dalis ir nusiųsti jiems gijimo energiją arba atsipalaiduoti, sustiprėti, pasikrauti dėka kvėpavimo. Anksčiau mes negalėjome to išmokti mokykloje, bet turėjome keliauti į tokias vietas kaip Tibetas ar Kinija, kad sužinotume kvėpavimo paslaptis. Dabar kvėpavimo praktikos pasiekiamos bet kurioje Vakarų pasaulio šalyje. Vis daugiau žmonių, pavyzdžiui, sportininkai, menininkai ir verslininkai, mokosi sąmoningo kvėpavimo technikų.

Kokią reikšmę kvėpavimas turi jūsų gyvenime? Kokiose situacijose jį naudojate?

Aš nuolatos keliauju. Vien pernai aplankiau 18 šalių. Pavyzdžiui, visą dieną iki šeštos vakaro aš vedu praktinius mokymus, o septintą vakaro jau turiu vėlyvąjį seminarą. Tiesą pasakius, 15-20 valandų darbo diena man yra įprasta. Jei aš dirbdamas nenaudočiau kvėpavimo technikų, tai būčiau perdegęs ir išsekęs. Aš nuolat naudoju kvėpavimą savo kasdieniame gyvenime.

Kvėpavimas taip pat skatina intuiciją. Žmonės, kurie kvėpuoja kartu, turi labai stiprų energetinį ryšį. Taigi mes galime panaudoti savo kvėpavimą, kad priartėtume prie žmonių, giliau susijungtume. Vietoj to, kad kalbėtume, mes suderiname kvėpavimą ir apsijungiame labai gražiais būdais. Yra kvėpavimo būdų, kurie suteikia labai daug malonumo ir kartais netgi suvirpina iki ekstazės. Mes galime naudoti kvėpavimą ir tam, kad atrakintume kai kurias dieviškąsias savo dalis.

Šiuolaikinis mokytojas, gyduolis, vienas iš garsių sąmoningo kvėpavimo srities pradininkų, kvėpavimo terapijos kūrėjų ir pirmosios tarptautinių sertifikuotų rebefingo mokytojų grupės narys vadovauja visame pasaulyje paplitusiam Dvasinio kvėpavimo judėjimui.
Ką pasakytumėte apie sąmoningą kvėpavimą asmeniui, kuris nėra nieko apie tai girdėjęs?

Sąmoningo kvėpavimo pagrindų gali išmokti kiekvienas žmogus. Kvėpavimas pažadina, plečia ir gilina mūsų sąmonę. Tai padeda mums stipriau susisieti su savo kūno energija. Norėčiau paskatinti žmones praktikuoti kvėpavimą tam, kad jie taptų sąmoningesni ir labiau atsipalaiduotų. Visi gali atsipalaiduoti. Tačiau,  kaip greitai, kaip giliai ir kokiose situacijose? Lengva atsipalaiduoti, kai viskas yra nuostabu. Bet, ar galime atsipalaiduoti veikiant stresui? Mes mokome naudotis kvėpavimu tomis akimirkomis, kai sunku ar net neįmanoma to padaryti. Visiems reikia kūrybinės ir gijimo energijos. Ir mes galime kvėpuoti tam tikrais būdais, kad suteiktume sau daugiau energijos visos dienos metu.

Kokiu būdu mokinate asmenį, kuris ateina pas jus pirmą kartą?

Turiu keletą klausimų, į kuriuos pats intuityviai atsakau arba klausiu atėjusio žmogaus. Pirmiausiai teiraujuosi, koks yra asmens sveikatos lygis? Jei sveikata yra labai silpna, parenkame tam tinkančias praktikas. Jei žmogus turi aukštą kraujospūdį, kvėpavimo pagalba mes galime jį sumažinti. Jei kamuoja lėtinis nuovargis, galime naudoti kvėpavimą, kad padidintume energijos kiekį. Kai kurie žmonės gali norėti sustiprinti ir taip gerą savo sveikatą, o kai kurie turi atsigauti po ligos ar sužalojimo. Antrasis klausimas – koks yra asmens įgūdžių lygis? Galbūt žmogus medituoja, praktikuoja jogą, kvėpavimo pratimus ar kovos menus. Trečiasis klausimas yra apie asmens mokymosi tikslą. Kvėpavimo pagalba gana paprasta atsikratyti galvos skausmo ar palengvinti astmos simptomus. O jei žmogus nori pamatyti Dievą, tai galime ir ten keliauti. Šie trys klausimai padeda man nustatyti pradinę padėtį ir tai, į ką sutelkti dėmesį.

Papasakokite daugiau apie kvėpavimo skirtumus.

Tai, kad kvėpavimas yra vienintelė kūno sistema, kurią patys galime visiškai kontroliuoti ir kartu ji yra visiškai automatinė, nėra joks atsitiktinumas. Tai kvietimas, galimybė dalyvauti mūsų pačių prigimtyje. Kvėpavimas yra elgesys. Kaip ir bet kurio kito elgesio, mes jo išmokome modeliuodami kitų žmonių elgesį. Vienoks elgesys mums padeda, o kitoks mums sukelia bėdų. Taip pat ir mūsų kvėpavimas.

Kiekvienas emocinis ar psichologinis šokas, fizinė trauma sutrikdo mūsų kvėpavimą. Paprastai mes galime atsigauti nuo šoko, bet ne visada. Kažkas visuomet lieka. Pavyzdžiui, jei vaikas anksčiau niekada nematė šuns, jam smalsu ir jis eina prie gyvūno. Šiam šuniui užpuolus vaiką, šokas liks ilgam. Kai vaikas pamatys kitą šunį, jis nematys tikrojo gyvūno, bet projektuos savo praeities išgyvenimus. Taigi kvėpavimas, jei mes jį naudojame sąmoningai, padeda mums išvalyti energiją, kuri liko nuo senų sukrėtimų ir ankstyvųjų traumų.

Kvėpavimas padeda kontroliuoti tokius procesus kaip kraujo spaudimas, širdies susitraukimų dažnis, judesiai, kūno rūgštingumas ar psichinė būsena. Kiekviena emocinė ar psichologinė būklė turi susietą kvėpavimo modelį. Vienoks kvėpavimas yra, kai žmogus atsipalaidavęs ir ramus, kitoks – kai jis nusiminęs ir neramus. Kiekvieną kartą, kai pasikeičia būklė, pasikeičia ir kvėpavimo modelis. Tai veikia ir priešingai. Jei pakeisiu kvėpavimą, pradėsiu valdyti ir kontroliuoti savo emocinę, psichinę būseną.

Kvėpavimas yra galingas įrankis ar įgūdžių rinkinys. Iki šiol kvėpavimą kaip įgūdžių rinkinį taikė tik kariai, jogai, meistrai, šventieji, mistikai. Kvėpavimas mūsų gyvenime yra tarsi Šveicarijos kariuomenės peilis. Tai įrankis, kurį galite naudoti įvairiais būdais.

Mūsų, paprastų žmonių, užduotis yra įvaldyti kvėpavimą kaip įgūdžių rinkinį ir įgyti tą pačią psichinę būseną kaip aukščiau minėti profesionalai. Visi gebėjimai, kuriuos mes manėme skirtus tik didiesiems meistrams, gali būti pažadinti kiekviename žmoguje kvėpavimo pagalba. Kvėpavimas yra jėga ir mes galime išmokti ją naudoti, kaip išmokstame valdyti bet kokį kitą įrankį.

Ar tai įrankis, kuriam įvaldyti mums reikalingas mokytojas?

Taip, tai pagreitina mokymąsi. Daug dalykų įmanoma išmokti patiems, bet su geru treneriu galime mokytis daug greičiau ir eiti daug toliau. Praktikuodami savarankiškai nepastebime apie save įvairių smulkmenų, kurias gali pamatyti kvėpavimo mokytojas. Šis žmogus padeda mums vos keliose sesijose išmokti naujų žingsnių, o tada su kvėpavimu žaidžiame patys.

Įsivaizduokime šiuolaikinį žmogų, susiduriantį su nuolatiniu stresu. Jis visą dieną dirba, po darbo turi pasiimti savo vaikus ir grįžti namo, kur nori greitai ir lengvai atsipalaiduoti, leisti kokybiškai laiką su šeima. Kaip tai padaryti?

Dabar yra labai daug skirtingų kvėpavimo pratimų, metodų ir meditacijų. Tačiau vienas iš jų būtų labai naudingas tokiam asmeniui. Tai vadinama „darniu kvėpavimu“, kuomet įkvepiama per 5 sekundes ir iškvepiama per 5 sekundes. Taigi, šis asmuo, grįžęs prie namų, prieš išlipdamas iš automobilio gali pasėdėti 5 minutes ir atlikti šį pratimą.

Atsipalaiduokite gulėdami arba patogiai atsisėskite tiesia nugara. Pradėkite iškvėpdami pilnai visą orą. Įkvėpkite per nosį skaičiuodami iki penkių (5 sekundžių įkvėpimas). Tuomet, neužlaikę ir nesustabdę kvėpavimo, iškvėpkite skaičiuodami iki penkių (5 sekundžių iškvėpimas). Galite iškvėpti per nosį ar papūstas lūpas. Kai kurie žmonės mėgsta švilpimo garsą iškvepiant. Pagrindas yra 5 sekundžių įkvėpimas ir 5 sekundžių iškvėpimas. Darykite tai po 5 minutes tris kartus per dieną.

Šio pratimo pagalba reguliuojamas kvėpavimas grąžinant jį į pastovų ritmą. Tai keičia kūno būseną ir mažina kortizolio, streso hormono, lygį. Yra ir daugiau panašioms situacijoms naudingų pratimų. Pavyzdžiui, užbaigę vieną veiklą, giliai įkvėpkime ir iškvėpkime. Galime naudoti kvėpavimą tarp skirtingų veiklų visos dienos metu, užbaigiant darbus ar besiruošiant naujoms veikloms. Kvėpavimas – tai priemonė, skirta sąmoningumui, meditacijai. Kai stebiu kvėpavimą, aš atsirandu dabartiniame momente.

Viena iš praktikų vadinama „dėžės kvėpavimu“, kai įkvepiame ir sulaikome kvėpavimą, iškvepiame ir sulaikome kvėpavimą, kiekvienu veiksmu tarsi brėždami kvadrato kraštines. Jeigu mes skirsime bent keturias sekundes kiekvienai fazei, tai visas ciklas sudarys 16 sekundžių. Gausis daugiau nei trys įkvėpimai per minutę, o tai – labai lėtas kvėpavimas, kuris padeda atsikratyti streso ir nerimo. Kai suvienodiname įkvėpimą ir iškvėpimą, mes subalansuojame nervų sistemą, simpatinę ir parasimpatinę jos dalis. Šį „dėžės kvėpavimą“ karininkai naudoja prieš pavojingas operacijas, o įmonių vadovai rengdamiesi svarbiems pristatymams. Net motinos gali jį naudoti prieš kalbėdamos su savo paaugliais vaikais, o taip pat žmonės, kurie, pavyzdžiui, ruošiasi eiti pas odontologą.

Ar galime viską atlikti priešingai? Pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra pernelyg atsipalaidavę ir negali išlipti ryte iš lovos.

Žinoma. Aš galiu naudoti savo kvėpavimą, kad atsipalaiduočiau arba susiaktyvuočiau. Noriu pamokyti jus „greito kvėpavimo“ pratimo: du kartus trumpai ir greitai įkvėpkite per nosį, o po to išleiskite orą per papūstas lūpas, kad atsirastų garsas „puuuuf“. Jis suteiks energijos ir pažadins jus.

Kitas pratimas vadinamas „sufijų technika“. Jis labai panašus į pirmąjį, išskyrus tai, kad „šaudote“ įkvėpimus su stipriu ketinimu galingai įkrauti save energija. Iškvėpimas yra refleksyvus. Nestumkite ir neaktyvuokite kvėpavimo, tiesiog atleiskite jį. Galite įkvėpti per nosį ir iškvėpti pro burną arba atvirkščiai. „Sufijų technikos“ kvėpavimo meditacijos gali trukti ir ilgesnį laiką. Taigi, išbandykite! Kvėpuokite normaliai, jei aktyvuojate per daug energijos arba jaučiate diskomfortą. Atlikite jį ne per jėgą, o su pasimėgavimu! Šių dviejų pratimų pagalba mes kvėpuojame, kad įkrautume ir aktyvuotume save.

Tai tikrai įdomu. Papasakokite, kaip būti sąmoningam ir atidžiam kvėpuojant?

Pabudę ryte, dar gulėdami lovoje ar sėdėdami ant jos krašto, prieš darydami tolesnius veiksmus, atkreipkite dėmesį į kvėpavimą. Nekvėpuokite jokiu ypatingu būdu, tiesiog stebėkite ir pajuskite kvėpavimą, kuris savaime įeina ir išeina. Šis paprastas dalykas padeda susivokti ir medituoti. Tokiu būdu mes mokome save meditacijos, kai tik atkreipiame dėmesį į savo kvėpavimą ir sekame savo pojūčius. Tuo metu, kai įkvepiame ir iškvepiame mūsų kūne pasireiškia įvairūs jausmai, judesiai. Taigi mes medituojame į juos ir tampame sąmoningesni. Kuo sąmoningesnis aš esu kvėpavime, tuo sąmoningesnis – savo jausmuose, reakcijose, emocijose, mintyse ir laikysenoje.

Papasakokite daugiau apie dvasinį kvėpavimą.

Kvėpavimas yra toks unikalus kaip piršto atspaudas. Kai sutelkiame dėmesį į kvėpavimą, mes gauname informaciją apie savo kūną, emocinę būseną. Jei sutelkiame dėmesį į kitų žmonių kvėpavimą, mes galime pajausti kitą žmogų bei daugelį kitų dalykų.

Dvasinis kvėpavimas yra panašus į prabudimą. Savo viduje turime įvairių dvasinių savybių, tokių kaip meilė, ramybė, džiaugsmas, užuojauta. Jei noriu būti ramus, tai turiu suvokti, kas yra ramus kvėpavimas. Kaip kvėpuotų ramus žmogus? Tačiau niekas manęs to neišmokins, nes visa tai jau yra man žinoma. Suprantama, kvėpavimas turi ir tam tikrą kokybę. Jei noriu patirti laisvę, kvėpuosiu taip, kad mano kvėpavimas bus laisvas. Jei noriu sukurti pusiausvyrą, galiu kvėpuoti ir jaustis subalansuotas. Jei noriu sustiprinti ar nuraminti save, mano kvėpavimas atspindi tam tikras dvasines savybes. Jei aš ketinu atidaryti savo širdį, tuomet sutelkiu dėmesį į dėkingumą, meilę. Kvėpuodamas aš sukuriu šias energijas. Taigi, mes galime patirti nuostabias dvasines būsenas kvėpavimo pagalba. Kvėpavimas yra tarsi siūlas, kurį sekdami sugrįšime prie visa ko Šaltinio. Kvėpavimas yra mūsų dvasios veiksmas. Kai atsipalaiduojame, sutelkiame dėmesį į jį, pastebime detales, žaidžiame su juo, tada išlaisviname daug dvasinių patyrimų.

Tikrai nelengva įeiti į gilų kvėpavimą ir suprasti savo emocijas.

Be abejo, tai darbas. Tačiau jis kartu ir išlaisvina, kai jį atliekame. Tiesą sakant, patekti į savo jausmus tiesiogiai būtų daug sunkiau be kvėpavimo. Tarkime, aš jaučiu kelio skausmą, tada galiu kvėpuoti į tą jausmą. Kai įsivaizduojame ir vizualizuojame kvėpavimą į konkrečią kūno vietą, galiu jus patikinti, kad kažkas pradeda joje keistis. Žmonės stebisi tuo, ką jie gali padaryti su savo kvėpavimu vos pradėję praktikuoti.

Ar sunku atlikti šią praktiką?

Tai, kaip ir bet koks įgūdis, kurį praktikuojame. Kai kurie žmonės mokosi labai greitai, o kai kuriems reikia daugiau laiko. Daugumai galioja pagrindinė taisyklė – kuo daugiau praktikuojame, tuo geriau suprantame. Savo knygos „Tiesiog kvėpuok: sąmoningo kvėpavimo meistriškumas“ (angl. “Just Breathe: Mastering Breathwork”) pabaigoje esu pateikęs 21 dienos iššūkį. Kiekvieną dieną atliekama vis kitokia pamoka per įvairius kvėpavimo būdus, žaidimą su kvėpavimu, kitokiu požiūriu į kvėpavimą. Vien atlikdami šias pamokas per tris savaites žmonės gauna didelės naudos. Jie atranda du ar tris savo mėgstamus pratimus, nes pajunta teigiamą jų poveikį, ir tai tampa įprastine praktika, jiems pagerėja, jų įgūdžiai tobulėja. Tada galime kvėpavimu pakeisti net miegą ar maistą. Žmonės turi tokius įgūdžius, apie kuriuos net nenutuokia.

Tikra tiesa! Atrodo nelengva praktikuoti kasdieniame gyvenime.

Tai visai paprasta. Pavyzdžiui, kai einame į mokyklą ar darbą, mes kvėpuojame pagal savo žingsnių ritmą. Vadinasi, mes galime praktikuoti bet kur. Jei įstringame spūstyje ir jaučiamės įsitempę, mes naudojame palengvėjimo atodūsį ir taip paleidžiame įtampą. Tarkime, kas nors mus įžeidinėja, tuomet įkvėpimas ir iškvėpimas padeda taip stipriai nesijaudinti. Taigi, mes naudojame kvėpavimą, kad neprarastume kontrolės ir neišeikvotume energijos. Kiekvienas žmogus, bent kiek pažaidęs su savo kvėpavimu, randa sau geriausią būdą, pavyzdžiui, užmigti. Tai išties veikia, tiesiog reikia šiek tiek praktikos. Mano darbas yra suteikti žmonėms šias praktikas. Kaip žinia, niekas nevyksta, kol mes nepraktikuojame. Jeigu norime išmokti važiuoti dviračiu ar plaukti, turime pirmiau užlipti ant dviračio arba įlipti į vandenį. Tas pats principas galioja ir mokantis kvėpuoti. Mes tai išbandome, darome ir įgyjame įgūdžius.

Kokie būtų jūsų patarimai žmonėms, norintiems pradėti kvėpavimo praktikas.

Pirmas patarimas – atkreipti dėmesį į savo kvėpavimą. Mes visą laiką kvėpuojame, bet 99 procentus šio laiko mūsų dėmesys yra kažkur kitur. Vien dėmesio nukreipimas į kvėpavimą yra magiškas pats savaime. Jis suteikia tuos pačius privalumus kaip ir meditacija, sąmoningumas ar atsipalaidavimas. Taigi, kiekvieną dieną praktikuokite dėmesio nukreipimą į kvėpavimą, atlikdami tai kaip mažą ritualą ryte arba vakare. Nereikia kvėpuoti jokiu ypatingu būdu, tiesiog sąmoningai stebime kvėpavimą, jaučiame ir klausomės jo. Lygiai taip pat ir savo kasdieniame gyvenime, atkreipkite dėmesį, kaip kvėpuojate, kai stengiatės išspręsti matematikos uždavinį, esate nusiminęs ar sėdite vienoje padėtyje. Taip mes pradedame suvokti savo kvėpavimą įvairiose situacijose ir akimirkose. Tuo tarpu, kai kiti žmonės mąsto ar kalba su savimi, mes sąmoningai darome kažką kita, tai yra sutelkiame dėmesį į savo kvėpavimą.

Antras svarbus dalykas yra palengvėjimo atodūsis. Tačiau mes siūlome jį daryti tikslingai, net dirbtinai. Sąmoningai atliekamas gilus įkvėpimas kuria stebuklus. Ar ketiname pasakyti ką nors, dėl ko vėliau apgailestausime? Vietoj to mes panaudojame palengvėjimo atodūsį, kuris siunčia labai galingą signalą į nervų sistemą, smegenis ir psichiką, nuramina ir tuo pačiu metu suteikia energijos. Tai vyksta dėl to, kad atodūsio metu įkvėpimas yra dvigubai ilgesnis už mums įprastą. Žmonės žino, kaip tai daroma, bet retai atsidūsta sąmoningai ir tikslingai. Dienos bėgyje kelis kartus sąmoningai giliai ir stipriai atsiduskite ir pastebėsite, kaip nuo šio paprasto veiksmo visiškai pasikeis energija ir nuotaika.

Trečias patarimas – praktikuoti skirtingus kvėpavimo ritmus. Galiu įsijungti mėgstamą muziką ir kvėpavimo pagalba atpažinti bet kokį ritmą. Tai vadinama ritminiu kvėpavimu, kurį galime išgauti pritaikę kvėpavimą prie savo žingsnių, muzikos ar tiesiog sėdėjimo ir įsiklausymo į save. Ritmas yra universalus principas, o visata yra pilna jų – tai ir metų laikai, ir para bei kiti svyravimai. Žaiskite su ritmu ir darykite savo kvėpavimą ritmingą. Pradžioje tiesiog prisitaikykite prie to ritmo, kuris jums patinka, o vėliau priprasite prie vis daugiau ir daugiau skirtingų ritmų – greitesnių ar lėtesnių, galingesnių ar švelnesnių.

Daugiau informacijos apie mokytoją: www.breathmastery.com, Instagram: @danbruleofficial, Facebook: https://www.facebook.com/DanBruleBreathmastery

Rugpjūčio 2–12 d. Asvejos regioniniame parke aštuntąjį kartą vyksiantis sąmoningos vasaros festivalis „Masters of Calm“ ir Lietuvoje viešintis Dan Brulé besidominčius sąmoningu kvėpavimu pakvies į kelis vertingus praktinius užsiėmimus.

Daugiau apie festivalį: http://www.mastersofcalm.lt/

Pirkdami bilietus į festivalį per mūsų nuorodą, paremsite Lila.lt projektą: spausti čia.

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!