Dažnai į mano treniruotes atėję jauni žmonės stebisi mano lankstumu. Jie tvirtina, jog tai – jų siekiamybė. Ilgainiui jie tikrai tampa lankstesni, laimingesni, ima pozityviai mąstyti.
Mūsų fizinis kūnas – tai lyg jungtis tarp žemės ir dangaus energijos. Turime jį tinkamai prižiūrėti, jei norime, kad energija tekėtų laisvai. Kodėl pasireiškia ligos? Mes susergame, kai sutrinka energijos tėkmė.
Visur turi būti darna. Jei treniruojame tik fizinį kūną, jame atsiranda daugiau rūgšties. Jei turtiname tik dvasinį pasaulį, medituojame, organizmo terpė tampa per daug šarminė. Tik viską suderinus, kūne atsiranda pusiausvyra ir darna. O kai su energetiniu kūnu dirbame šiek tiek daugiau negu su fiziniu, vyksta sielos augimas.
Aš vertinu grožį. Graži išvaizda duoda pasitikėjimą savimi. Kitiems maloniau į mus žvelgti. Visiems patinka gražiai sutvarkyti namai. Tas pats ir su žmogumi – jei iš jo akių spinduliuoja gėris, jis pritraukia dar daugiau gėrio. Gražus yra tas, kuris yra laimingas. Džiaugiuosi, galėdama pasakyti, jog esu tikrai laiminga.
Laimingiausia jaučiuosi, kai pamatau savo darbo rezultatus. Kai žmonės pasakoja, kaip jų gyvenimas pasikeitė, kai pradėjo su manimi sportuoti. Matau – kai pasikeičia jų požiūris, jie ir patys pasikeičia. Buvo užguiti, o tampa laimingi. Jie man sako, kad esu pozityvo pavyzdys.
Aš tikiu, kad su savimi reikia daug dirbti ir tuomet Žemėje bus gera gyventi. Mes patys esame savo gyvenimo šeimininkai, o visi kiti – mūsų mokytojai. Kuo labiau dėkosime už visas gyvenimo siunčiamas pamokas, tuo jausimės laimingesni. Juk viskas mums reikalinga, kad augtume, dėl to ir atėjome į šią Žemę.
Mano gyvenimas nuo pat gimimo buvo lengvas. Esu labai dėkinga savo tėvams. Jiems visada viskas buvo gerai. Gebėjimą matyti teigiamą gyvenimo pusę jie perdavė ir man. Dabar mano mama jau mirusi, o tėčiui – devyniasdešimt metų. Jo veide nėra raukšlių. Jis viskuo patenkintas, akys visuomet švyti.
Paauglystėje buvau nepatenkinta savo kūno formomis. Mokykloje ieškojau teisybės. Vėliau, kai augo vaikai, gyvenau ne tik savo, bet ir jų gyvenimus. Taigi, nepasitenkinimo buvo. Tačiau dabar jaučiuosi labai gerai, dirbu mėgstamą darbą. Vaikai gyvena taip pat labai gerai.
..
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Su vyru sutariame puikiai. Mėgstame pasidaryti sau šventes – pasigaminame patiekalą ar kur nors kartu išeiname. Mėgstame kartu keliauti. Labai vertiname buvimą vienas šalia kito.
Valgau tokį maistą, kokį jaučiu esant reikalingą mano kūnui. Saldumynų ir perdirbtų produktų kiekį riboju. Dažniausiai maitinuosi savo ar vyro pagamintais patiekalais. Manau, jog žmogaus mityba teisinga tuomet, kai jis turi energijos, nenaudodamas stimuliuojančių medžiagų.
Svarbiausia yra labai norėti rūpintis savimi, mylėti save. Jei ne dėl savęs, tai dėl vaikų. Jei iš vaikų tik reikalausime tinkamai elgtis, patys nerodydami teigiamo pavyzdžio, tapsime jų priešais. Tuomet draugų jie susiras gatvėje. Tapkime pavyzdžiu savo vaikams. Tapkime jiems draugais. Perduokime tai, ką sukūrėme geriausio. Ne įkyrėkime jiems, o kaip tik – palengvinkime gyvenimą.
Tekstą parengė Gintarė Bindokienė
Nuotraukos iš asmeninio Nijolės albumo
Skaitykite interviu su Nijolės sūnumi – treneriu Pauliumi Ratkevičiumi, kuris spaudė ranką pačiam A. Švarcnegeriui, o meditacija susidomėjo įtikintas mamos.
https://lila.lt/2018/11/asmeninis-treneris-paulius-ratkevicius/
Naujausi komentarai