Ar retkarčiais susimąstome, jog visas viduje išgyvenamas skausmas ir įvairūs skausmingi patyrimai išties priklauso ne visai nuo mūsų? Dažnai galime pastebėti, jog kas bevyktų mūsų gyvenime, vis patiriame tuos pačius chroniškus neigiamus jausmus: liūdesį, pyktį, gėdą, kaltę, nusivylimą ir kitus.
Šie jausmai – tarsi užburtas ratas, iš kurio išeiti dažniausiai nepakanka netgi sąmoningų proto pastangų: net ir tvirtai nusprendus kitą kartą jaustis ir elgtis kitaip, susidūrę su panašia situacija vėl jaučiamės ir elgiamės taip pat, kaip ir anksčiau. Kyla natūralus klausimas: galbūt neigiami jausmai ir išgyvenimai – tik tam tikra skausminga vidinė programa, kuriai patys nesugebame pasipriešinti?
Kas lemia vis pasikartojančius skausmingus žmonių jausmus, būsenas, reakcijas ir elgsenas? Ar įmanoma ištrūkti iš užburto skausmo rato, jei žmogus juo sukasi, pavyzdžiui, dešimtmečiais? Į visus šiuos klausimus atsako ir savo sukaupta patirtimi dalinasi sertifikuota skausmo kūno paleidimo praktikė Vika Avlasovičienė.
Vika, esate žmogaus skausmo kūno paleidimo praktikė. Kas yra skausmo kūnas? Ar tai labiau fizinis, ar psichologinis, ar dvasinis reiškinys?
Visų pirma reikėtų suprasti ir įsisąmoninti esminį dalyką: žmogus susideda ne iš vieno, aiškiai matomo fizinio kūno. Tikroji žmogaus sandara, lemianti visą jo gyvenimą, yra kur kas sudėtingesnė. Todėl ezoteriniu požiūriu žmogų galima vadinti multidimensine būtybe. Šioje vietoje įmanoma remtis įvairiomis filosofijomis, žvelgti įvairiai, bet bendrąja prasme užtenka suvokti, kad žmogus susideda iš įvairių sluoksnių, įvairių vadinamųjų „kūnų“.
Žmogaus skausmo kūnas nepriklauso nė vienam iš šių „kūnų“: tai atskiras reiškinys, atskira energetinė struktūra, energetinis darinys. Šį faktą svarbu suvokti ir įsisąmoninti, nes jis nurodo, jog skausmo kūnas nėra tiesioginė žmogaus dalis. Ši energetinė struktūra yra pusiau autonomiška: ji yra prisitvirtinusi prie žmogaus ir savarankiškai egzistuoti negali. Skausmo kūnas maitinasi žmogaus energija, tad gali būti vadinamas tiesiog parazituojančia energetine struktūra.
Kaip įdomu. Kalbant apie skausmo kūno prisitvirtinimą prie žmogaus: prie ko konkrečiai šis energetinis darinys prisitvirtina?
Skausmo kūnas prisitvirtina prie visų kitų žmogaus energetinių sluoksnių, prie kitų vadinamųjų „kūnų“, įskaitant ir fizinį, kurie sukuria ir apsprendžia žmogaus egzistenciją. Dažnai ryškūs skausmo kūno pasireiškimai būdingi emociniame žmogaus kūne.
Ar visi žmonės turi skausmo kūną, ar tik tie, kurie patyrė daug ir įvairių skausmingų gyvenimo situacijų?
Aš asmeniškai nepažįstu nei vieno žmogaus, kuris neturėtų skausmo kūno. Gali būti žmonių, neturinčių skausmo kūno – to negalime atmesti. Tačiau tokių žmonių pasaulyje vienetai. Kodėl? Todėl, kad skausmo kūnas yra paveldimas, perduodamas iš kartos į kartą.
Netgi apsidairę šią akimirką, gana lengvai pamatysime ir pajausime, kad aplinkiniai žmonės turi labai daug sukaupto, iš kažkur atsinešto vidinio skausmo ir net nežino, kad jį turi. O šis skausmas tiesiogiai veikia jų gyvenimus. Paprastas pavyzdys: per žinias išgirdęs nelaimę, neigiamą informaciją, kuri gali būti visiškai nesusijusi su jo gyvenimu, žmogus ims bijoti. Jei ši informacija niekaip nesusijusi su žmogumi, negali jo niekaip paveikti, vadinasi, žmogaus baimė, kitos skausmingos reakcijos bus neadekvačios. Ir tokių elementarių, gyvenimiškų pavyzdžių galima sugalvoti daug.
Kita sritis, kurioje lengva pastebėti skausmo kūną – smurtą palaikantys filmai, serialai, kompiuteriniai žaidimai. Šiandien kuriami filmai vis labiau žiaurėja, kuriama vis daugiau siaubo žanro filmų. Vyksta kaupiamasis skausmo efektas. Egzistuoja ne tik asmeniniai, bet ir kolektyviniai, visos žmonijos skausmo kūnai.
Ar galima nuo savo skausmo kūno išsilaisvinti pačiam, savarankiškai?
Galima praaugti savo skausmo kūną, tapti sąmoningesniu, didesniu už jį. Tačiau žmones, peraugusius savo skausmo kūnus, mūsų terminais jau galima vadinti nušvitusiais. Kaip žinia, nušvitusių žmonių tėra vienetai.
Šiandien pasaulyje jau yra atsiradusi konkreti technika, galinti padėti visiems žmonėms – netgi tiems, kurie galbūt neturi galimybių skirti tiek daug laiko savęs tobulinimui, gilinimuisi į save ar dvasiniam nušvitimui, bet vis tiek norintiems įnešti naują, skaidrią kokybę į savo gyvenimus. Šios technikos pagalba žmogus yra išlaisvinamas nuo to, kas jam trukdo patirti pilną savo potenciją ir gyvenimo pilnatvę – energetinio skausmo kūno balasto.
Vika, kaip atradote savo pačios skausmo kūną? Kaip susidomėjote jo tyrinėjimu ir paleidimo praktikomis?
Galima būtų pradėti kalbėti apie visą istoriją, pradedant nuo vaikystės, bet pamėginsiu labai neišsiplėsti, sukonkretinti. Prieš keletą metų patyriau išgyvenimą, jog turiu jausmų, būsenų, kurios man nenaudingos, mane vargina, nuo kurių noriu išsilaisvinti, bet pati nesugebu jų paleisti, jomis atsikratyti. Tuo metu dar neįvardinau to kaip savo skausmo kūno.
Kadangi pakankamai anksti pradėjau savęs pažinimo kelią, domėjimasis savimi man buvo natūralus reiškinys. Dar studijų metais, jau besilaukdama savo pirmagimės, suvokiau, kad jei noriu kažką perduoti kitiems žmonėms, savo vaikams, turiu pati tai patirti ir pilnai išgyventi. Tuomet realiai išgyvenau aiškų faktą: pati nesijaučiu visiškai laimingu žmogumi. O norėjau, kad mano dukra būtų laiminga! Tad kaip galiu jai tą perduoti, jei pati nejaučiu laimės? Atsirado tam tikras vidinis disonansas, paskatinęs mane aktyviai domėtis savimi, ieškoti atsakymų, kaip susipažinti su tuo, kas trukdo man pačiai jaustis laimingai. Šitaip prasidėjo mano ilga dvasinių, energetinių ir psichologinių tyrinėjimų kelionė.
Keliauti sekėsi nuostabiai – radau daug vidinių atsakymų, įdomių atradimų, sutikau nuostabių žmonių ir mokytojų, sėkmingai taikiau įvairias mane auginusias gyvenimo būdo technikas. Tačiau kažkuriuo gyvenimo momentu priėjau aiškų suvokimą: yra dar kažkas, turiu jaustis dar kažkaip kitaip, bet man nepavyksta – pati iš savęs jau nebegaliu keliauti toliau, nebegaliu judėti dar toliau į priekį, kažkas viduje tam tarsi trukdo.
Prie šio suvokimo prisidėjo ir skaudus išgyvenimas, kai susilaukiau sūnaus, bet vėliau jo netekau. Šį sudėtingą gyvenimo etapą išgyvenau pakankamai šviesiai, nes jau buvau prikaupusi nemažai vadinamojo „dvasinio turto“, „dvasinių pinigų“. Po kurio laiko suvokiau, kad mano besitęsiantis liūdesys, vidinis skausmas, širdies skausmas yra susijęs ne tik su šia konkrečia situacija, kuri jau įvyko ir praėjo, bet turi gilias energetines šaknis mano pačios savęs suvokime. Tuomet labai aiškiai pamačiau ir išgyvenau šį faktą. Apžvelgusi visą savo gyvenimą ir visas konkrečias situacijas, daugiau nieko neberadau – neradau situacijų, realiai atitinkančių ir sukeliančių mano didžiulę vidinę kančią.
Nusprendžiau, kad rasiu būdą, kaip išeiti iš šio užburto skausmo rato ir tikrai nebekentėsiu jo visą likusį gyvenimą. Taip, intuicijos būdu, gyvenimas atvedė mane į susipažinimą su skausmo kūnu, domėjimąsi juo, specialiais kursais ir galimybe paleisti visus įsisenėjusius skausmus, kurie tikrai nebuvo mano. Nuvykusi į užsienį ir padėjusi pati sau, supratau, kad turiu noro bei energijos atvežti šį žinojimą į Lietuvą ir padėti patirti išsilaisvinimą kitiems.
Kaip vyksta Jūsų vedamos skausmo kūno paleidimo praktikos? Ar svarbu parazituojantį skausmo kūną „atkabinti“ nuo visų žmogaus energetinių kūnų?
Taip, labai svarbu. Svarbu „atkabinti“ skausmo kūną nuo visų žmogaus energetinių kūnų, kad galėtume visiškai nuo jo išsilaisvinti. Šiandien galima rasti daug įvairių praktikų, siūlančių, pavyzdžiui, įvairias emocijų paleidimo technikas, įvairaus pobūdžio išsilaisvinimus per judesį, fizinį kūną, bet tai nesusiję su skausmo kūnu ir mano taikoma metodika.
Mano vedamos skausmo kūno paleidimo sesijos remiasi tinkamos energetinės erdvės sukūrimu ir konkrečia technine struktūra, apimančia tris metodinius žingsnius: fizinio skausmo, emocinio skausmo ir paveldėtų energetinių blokų paleidimu. Naudojuosi autorine David Wagner (JAV) “Pain Body Release” metodika, sesijos vyksta labai saugiai, naudojant specialius įrankius. Daugiau ir išsamiau apie šią metodiką ir jos autorių galima rasti internete.
Kodėl žmogui svarbu išsilaisvinti nuo savo skausmo kūno?
Išsilaisvinti nuo skausmo kūno nėra nei svarbu, nei nesvarbu – tai spręsti reikėtų kiekvienam individualiai. Galimi klausimai sau galėtų būti tokie: kokioje kokybėje aš noriu gyventi savo likusį gyvenimą? Kaip noriu jaustis, bendrąja prasme, savo buvime? Kaip stipriai iš tiesų noriu save pažinti? Kuo labiau žmogus savimi domisi, gilinasi į save patį, tuo noras išsilaisvinti stipresnis ir natūralesnis: norisi pašalinti tam tikrą trūkumą gyvenime, jausmą, kad kažkas ne visai taip, kaip turėtų būti, savipakankamumo trūkumo jausmą.
Visi paminėti jausmai yra tiesiogiai susiję su skausmo kūnu: jei jaučiuosi nepilnavertis, nelaisvas, man didelę įtaką daro kiti žmonės, aplinka, sociumas ar kitokie išoriniai veiksniai – visa tai rodo, kad skausmo kūnas yra budrus, parazituojantis ir turi daug neigiamos įtakos mano gyvenimo kokybei. Norintys kokybiškesnės savęs jausenos, vidinės būsenos, dažniausiai prieina gyvenimišką tiesą, jog reikia kažką paleisti, nuo kažko išsilaisvinti. Tas „kažkas“ ir yra skausmo kūnas.
Ar lengva visiškai išsilaisvinti nuo savo skausmo kūno? Ar visiška laisvė apskritai įmanoma?
Kaip jau minėjau, skausmo kūnas yra visa sudėtinga energetinė struktūra, tad ją visiškai išvalyti nėra lengva. Žmogus turi būti tikrai nusiteikęs ir pasiryžęs išsilaisvinti – net ir mano atliekamų skausmo kūno paleidimo sesijų metu. Išsilaisvinimo procesas prasideda tik nuo žmogaus asmeninio noro ir ketinimo tapti laisvu – niekas iš išorės to „pastumti“, deja, negali.
Kodėl visiškai išsilaisvinti yra nelengva? Todėl, kad skausmo kūnas, kaip ir bet kuris parazitas ar parazitinis darinys, nori išlikti ir išgyventi, toliau maitindamasis žmogaus energija. Skausmo kūnas bando okupuoti visą žmogaus fizinę ir energetinę sistemą įvairiomis formomis, taip pat gali bandyti slėptis, nepasirodyti, jei yra atpažįstamas. Svarbus akcentas šioje vietoje toks, kad kalbame ne apie vieną energetinį parazitą, o apie visą energetinių blokų sistemą. Todėl ir skausmo kūno paleidimo sesijų dažnai reikia kelių, o visiško išsilaisvinimo procesas kartais užtrunka – kiekvieno žmogaus atvejis labai individualus.
O Jums pačiai, ar lengvai pavyko paleisti savo skausmo kūną?
Taip, galiu pasakyti, jog lengvai. Kaip minėjau, svarbiausias yra noras: praeiti sunkumus, išsilaisvinti ir iš tiesų leisti sau atsiverti kažkam naujam. Visa tai lemia vidinis sprendimas. Mano pačios vidinis sprendimas buvo labai tvirtas. Bet kelionė tęsiasi toliau – šiuo metu padedu kitiems, per save padedu valytis kitų žmonių fizinėms ir energetinėms sistemoms.
Nemažai žmonių, besidominčių skausmo kūno tema, turbūt bus girdėję apie rašytoją, dvasinį mokytoją Eckhart Tolle, daug kalbantį apie skausmo kūną savo knygose „Šios akimirkos jėga“ ir „Naujoji žemė“. Pasak jo, savo skausmo kūną sąmoningai pastebėjęs ir į dienos šviesą išnešęs žmogus jau tampa nuo jo laisvas. Ar Jūsų vedamos skausmo kūno paleidimo sesijos turi panašų efektą?
Esu susipažinusi su Eckhart Tolle skausmo kūno filosofija ir knygomis, jos tikrai vertos dėmesio – išties rekomenduoju paskaityti visiems, kam aktuali skausmo kūno tema. Tačiau pati pradėjusi gilintis į skausmo kūno paleidimą ir visus techninius žingsnius, niuansus, pradėjusi suvokti, kas tai iš tiesų yra, pamačiau, kad pirmas ir labai svarbus žingsnis kiekvienam išsilaisvinti trokštančiam žmogui yra aiškiai suvokti, pamatyti ir įsisąmoninti, kas konkrečiai sudaro jo skausmo kūną.
Eckhart Tolle savo filosofijoje apibūdina skausmo kūną, bet kalba tik apie tam tikrą jo dalį – vadinamą sąmoningą energetinę dalį, kurią pastebėjus išties galima tai pamatyti, praaugti ir tapti „didesniu“ už tai. Manydamas, kad tik toji dalis ir yra jo skausmo kūnas, žmogus susiaurina savo matymą, nepastebėdamas kitų parazitinių energetinių blokų, ir toliau sėkmingai mintančių jo energija. O galbūt ir nenorėdamas pastebėti – kaip jau minėjau, pirmas žingsnis link išsilaisvinimo ir „nušvitimo“ yra nuoširdus noras ir tikrai tvirtas ketinimas.
Tikra tiesa, jog tai, ką pamatome savo sąmonės lauke, ką tarsi „apšviečiame“ savo sąmonės šviesa, daugiau mums nebeturi įtakos – galime daryti kitus pasirinkimus, priimti kitus sprendimus nei iki tol.
Tačiau kalbant apie skausmo kūną, egzistuoja ir nematomoji jo dalis – energetiniai skausmo blokai, kurių neįmanoma pamatyti, nebent, kaip minėjau anksčiau, esate jau nušvitęs žmogus. Šios dalies įprastai neįmanoma pamatyti todėl, kad ji iš tiesų nėra žmogaus dalis, nepriklauso žmogui jokiais aspektais. Su šia nematoma dalimi ir dirbame skausmo kūno paleidimo sesijų metu.
O kas gi yra tas mistiškasis nušvitęs žmogus?
Nušvitęs žmogus tai nėra kažkoks „išskridęs“ žmogus ar keistuolis, priešingai. Nušvitusiu žmogumi vadinu absoliučiai įsižeminusį žmogų: labai gerai jaučiantį save tiek fiziniu, tiek emociniu, tiek mentaliniu, tiek visais energetiniais kūnais. Toks žmogus visuomet gali stovėti „aukščiau“ už energiją: tai reiškia, kad energija visuomet mus kažkur veda, o vadinamasis nušvitęs žmogus gali aiškiai matyti, kas veda, kur veda, kodėl veda ir daryti sąmoningus pasirinkimus.
Juk gyvenime dažnai atrodo, kad esame vedami nuostabiai stiprios energijos – tą ypač pajunta žmonės, vienaip ar kitaip žengiantys dvasiniu keliu. Bet ar kyla klausimas, kas konkrečiai mus veda? Šis klausimas tikrai yra vertas dėmesio.
Išsilaisvinus nuo savo skausmo kūno, ar atsiranda kažkas naujo, užpildančio atsiradusią laisvą energetinę žmogaus erdvę, ar lieka tuštuma?
Kalbant labai paprastai, atsilaisvinusi erdvė iškart užsipildo pačiu žmogumi – tuo, kas jis iš tiesų yra ir visada buvo, atmetus visą nereikalingą balastą, energetiškai ir netgi fiziškai „tempiantį“ žmogų žemyn.
Nuo ko patartumėte pradėti visiems žmonėms, norintiems žengti pirmuosius žingsnius išsilaisvinimo nuo skausmo kūno keliu?
Kiekvienas žmogus labai individualus: kažkam reikia pasiskaityti, pasieškoti daugiau informacijos apie šią temą, kažkam – įsigilinti į save, į savo jausmus, savo vidų.
Pagrindinis patarimas visiems būtų ieškoti: kur aš asmeniškai, kaip žmogus, turiu daugiausiai energijos ir kaip galiu padidinti savo energijos kiekį – tiek per išorinius, tiek per vidinius veiksnius? Jei atrodo, kad nėra energijos niekam, ar tai tikrai tiesa? Galbūt yra energijos poilsiui, nieko neveikimui?
Realus įsiklausymas į natūralią energijos tėkmę gali padėti pažinti savo energetinius blokus ir sužadinti norą nuo jų išsilaisvinti.
Daugiau apie skausmo kūno paleidimo praktikas Lietuvoje galite rasti čia: https://www.facebook.com/Pain-Body-Release-100336291684239
Kalbino Miglė Kačinskaitė
Naujausi komentarai