Aurovilio miesto vizijos maketas

„Kažkur žemėje turėtų būti vieta, į kurią jokia tauta negalėtų pretenduoti kaip į savo išimtinę nuosavybę; vieta, kur visi geros valios žmonės, puoselėjantys nuoširdų siekimą, galėtų laisvai gyventi kaip pasaulio piliečiai, paklusdami vienintelei valdžiai, aukščiausiosios Tiesos valdžiai.“ Šiuos žodžius mistikė Alfassa parašė 1954 metais. Ji nenorėjo sukurti naujos religijos. Motina vadinama mistikė tvirtino, jog religijų nesėkmė – tai, kad jos pasidalijusios. Pasirinkęs vieną religiją, privalėdavai atmesti kitas. Daugiau jokių pasidalijimų – toks naujosios sąmonės reikalavimas.

Aurovilis – tai eksperimentinis miestas, įsikūręs Pietų Indijos Tamilnado valstijoje. Miestą 1968 metais įkūrė Mirra Alfassa, Indijos politiko, poeto, mistiko ir filosofo Šri Aurobindo dvasinė bendražygė, kuri geriau žinoma kaip Motina. Kaip buvo nurodyta 1965 m. paskelbtame pirmame Alfassos viešame pranešime, Aurovilis turįs tapti „visuotinio bendruomeninio gyvenimo vieta, kur vyrai ir moterys mokytųsi gyventi taikoje, tobuloje darnoje ir būtų aukščiau visų tikėjimų, politinių pažiūrų ir tautybių. Aurovilio tikslas yra žmonijos vienybės įgyvendinimas“.

Aurovilio pavadinimas yra aiškinamas dvejopai: arba jis suprantamas kaip „la ville de l’Aurore“, t. y. Aušros miestas, arba kaip pavadinimas, į kurį yra įaustas Šri Aurobindo vardas – „la ville de Sri Aurobindo“.

Atsakymai į dažnai užduodamus klausimus apie Aurovilio ekonomiką:

K: Kaip Aurovilis išsilaiko?

A. Dalį pinigų skiria Indijos vyriausybė, dažniausiai mokslui ir Auroviliui vystyti skirtiems projektams. Aurovilį remia nevyriausybinės ir kitos organizacijos Indijoje ir užsienyje. Taip pat dalis pinigų ateina iš Aurovilio verslų, Aurovilio tarptautinių centrų visame pasaulyje, svečių namų. Auroviliui aukoja lankytojai ir svečiai, Aurovilio šeimų nariai ir, žinoma, patys auroviliečiai.

K: Kas valdo Aurovilį?

A: Aukščiausia Aurovilio valdymo institucija – Indijos vyriausybės renkama Valdyba, kuriai tenka bendra atsakomybė už tai, kad Aurovilio vystymo tęstinumas atitiktų numatytus miesto tikslus ir idealus. Valdybą sudaro 7 nariai, kurie turi būti iškilūs asmenys, daugiausia Indijos piliečiai, pasižymėję švietimo, kultūros, aplinkos apsaugos ir socialinės tarnybos srityse.. Antroji valdymo institucija – tai Tarptautinė patariamoji taryba, kurios funkcija – patarti Valdybai klausimais, susijusiais su miesto valdymu ir plėtra. Jos 5 narius, paprastai iš skirtingų šalių, taip pat renka Indijos vyriausybė. Jie yra parenkami iš asmenų, pelniusių tarptautinę reputaciją tose srityse, kurios atitinka Aurovilio idealus.

K: Kaip žmonės padengia savo asmeninio gyvenimo išlaidas Aurovilyje?

A: Aurovilio rezidentai kartais turi savų šaltinių – pavyzdžiui, juos finansiškai remia šeima ar draugai. Tačiau dauguma gyvena iš mėnesinės sumos, kurią jie gauna už tarnystę Aurovilyje. Tos sumos pakanka, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai.

K: Kas nutiktų auroviliečiui, kuris nebegautų daugiau pinigų, už kuriuos galima išgyventi?

A: Bendruomenė visiems suteikia tokį išlaikymą, kad būtų galima oriai gyventi paprastą gyvenimą.

K: Ar Aurovilio gyventojai užsiaugina maisto sau patiems? Kokia maisto dalis ateina iš pačios bendruomenės?

A: Kol kas Aurovilyje pakankamai yra tik pieno ir kai kurių sezoninių vaisių. Užauginama dalis ryžių ir kitų grūdų. Daržovių ir vaisių – mažiau kaip 50 proc. negu reikia.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
..
.
.
.
.
.
..
K: Ar galima atvykti į Aurovilį ir pradėti verslą?

A: Aurovilyje nėra privataus, kam nors priklausančio verslo. Tačiau jei esi aurovilietis, gali užsiimti veikla, kuri atneša pajamas Auroviliui. Arba įkurti naują Aurovilio įmonę – žinoma, konsultuojamas susijusių darbo grupių.

K: Kokios Aurovilyje yra investavimo galimybės?

A: Aurovilyje nėra jokios žemės, pastatų ar verslo nuosavybės. Auroviliečiai investuoja į bendrai dirbamą žemę, pastatus ar verslą. Prisijungiantys žmonės gali tikėtis, kad, dirbdami visų naudai, jie galės kukliai gyventi ir patenkinti visus poreikius. Tačiau visi turi suprasti, kad dirba Auroviliui ne todėl, kad užsidirbtų pragyvenimui, bet tarnaudami Dieviškumui.

Ką būtina žinoti Aurovilio piliečiams?

1. Pirmoji būtinybė — tai vidinis atradimas tam, kad pažintume, kas iš tikrųjų esame anapus socialinių, moralinių, kultūrinių, rasinių ir paveldimųjų apraiškų.

Centre yra laisva, plati ir žinanti esybė, kuri laukia mūsų atradimo ir kuri turėtų tapti aktyviu mūsų esybės ir mūsų gyvenimo Aurovilyje centru.

Matrimandyro statyba

2. Aurovilyje gyveni tam, kad būtum laisvas nuo moralinių ir socialinių konvencijų; tačiau ši laisvė negali būti naujas vergavimas ašybei, jos troškimams ir siekiams.
Savo troškimų patenkinimas užtveria kelią į vidinį atradimą, kuris gali būti pasiektas tik ramybės ir skaidriomis tobulo nesuinteresuotumo sąlygomis.
3. Aurovilietis turėtų prarasti asmeninės nuosavybės jausmą. Dėl mūsų ėjimo materialiuoju pasauliu, tai tas, kas būtina mūsų gyvenimui ir mūsų veikimui, yra duodama mūsų žinion pagal tą vietą, kurią užimame. Kuo sąmoningiau sueiname į sąlytį su savo vidine esybe, tuo deramesnės priemonės mums yra duodamos.

4. Darbas, net rankų darbas, yra būtinas vidiniam atradimui.
Labai gerai leisti sąmonei organizuoti truputį materijos per savo kūną. Tvarkos įvedimas aplink save padeda įvesti tvarką savyje.


.
.
.
.
.
.
.
.
..
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
5. Visa žemė turi pasiruošti naujosios rūšies atėjimui ir Aurovilis nori sąmoningai dirbti, kad pagreitintų šį atėjimą.

6. Pamažu mums bus atverta, kas turinti būti ši naujoji rūšis, o tuo tarpu geriausia visiškai pasišvęsti Dievystei.

Po to, kai tai buvo paskelbta 1971 m. pabaigoje, Motina pridūrė:

Vienintelė tikra laisvė yra ta, kuri įgyjama pasiekiant vienybę su Dievyste. Susivienyti su Dievyste galima tik suvaldžius savo „aš“.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

Aurovilyje lankosi tuometinė UNESCO generalinė direktorė Irina Bakova (2010)

Kaip apsigyventi Aurovilyje?

Šiuo metu norint tapti Aurovilio nariu reikia vienų metų laikotarpiu pasirodyti esant tinkamam gyventi jame, be to, ne Indijos piliečiams reikia turėti X („extensible“ – su pratęsimo galimybe) kategorijos vizą, leidžiančią gyventi Indijoje, taip pat pinigų sumos, kurios pakaktų išgyventi mažiausiai metus negaunant atlyginimo už savo darbą. Auroviliečio statusas suteikiamas tik po to, kai naujai atvykusysis sėkmingai užbaigia bandomąjį laikotarpį. Visas nekilnojamasis turtas (žemė, namai, šuliniai) yra Aurovilio fondo nuosavybė, privati jo nuosavybė draudžiama. Norint tapti esamo namo gyventoju, reikia įnešti į Fondą sumą, atitinkančią jo vertę. Norint pasistatyti namą ir tapti jo gyventoju taip pat reikia paaukoti Fondui.

Švietimas Aurovilyje, elementari medicininė priežiūra, taip pat kultūrinė ir sporto veikla yra nemokama. Dėl kitų dalykų tie, kas neturi pajamų šaltinio, gauna 5 tūkst. rupijų (maždaug 64 eurų) mėnesinę pašalpą (išmoką). Elektroniniais pinigais yra atsiskaitoma apsiperkant Aurovilyje, apmokant elektros ar maitinimosi sąskaitas. Vis dėlto neįmanoma pasitenkinti šia suma: naujai atvykusysis turi mokėti už nuomą, o paskui už savo būsto pastatymą; tad šių nedidelių pinigų gali nepakakti tiems, kas nori keliauti ar turi mokėti už savo vaikų aukštąjį mokslą.
.
.
..
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.

Siekdami įveikti šią problemą, kai kurie ryžosi imtis komercinės veiklos pačiame Aurovilyje: apgyvendinti svečius, gaminti smilkalus, auginti organinę produkciją, siūti drabužius, užsiimti amatais (dalis šių gautų komercinių pajamų grąžinama miestui). Bendros pragyvenimo išlaidos skiriasi priklausomai nuo individualių poreikių ir gyvensenos, tačiau daugumai žmonių reikia minimalios 6 tūkst. rupijų sumos per mėnesį padengti pačias būtiniausias išlaidas.

Iš anglų kalbos vertė ir tekstą parengė Ginta Gaivenytė ir Kazimieras Seibutis

https://www.auroville.org

Daugiau apie Aurovilį galite rasti lietuviškame Facebook puslapyje Aurovilis – Aušros miestas
https://www.facebook.com/Aurovilis-Au%C5%A1ros-miestas-381139035630521/

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!