Kodėl pagal Feng Šui “Open Space” – jau praeitis?

Kaip atsiradote Feng Šui pasaulyje?

Pagal išsilavinimą esu dizainerė, bet visada domėjausi architektūra. Augau tokiame kontekste – mama buvo inžinierė, namie buvo daug kalbama apie statybas, projektavimą, rekonstravimą. Klasikinį Feng Šui pradėjau studijuoti visiškai atsitiktinai. Kaip dauguma šiuolaikinių žmonių, nelabai įsivaizdavau, kad galima profesionaliai to mokytis. Juk dažniausiai mums į rankas papuola kokios nors knygutės ar žurnalai su straipsniais apie pop Feng Šui. Kai sužinojau, kad pasaulyje yra to mokančių meistrų, sudarytos specialios studijų programos, moduliai, vidus neleido nurimti. Nusprendžiau radikaliai pakeisti savo profesiją. Labai daug metų dirbau kaip drabužių dizainerė-technologė tekstilės srityje, tačiau drabužių epocha mano gyvenime baigėsi ir atėjo erdvė. Su visiškai nauju matymu, kas joje vyksta. Dešimt metų į tai gilinuosi ir suprantu, kad tai – begalinis procesas. Dabar galiu drąsiai sakyti, kad kai pradėjau mokytis, nežinojau, kur visa tai nuves. Prasidėjus profesionalioms studijoms ir patyriau sukrėtimų. Man tai buvo visiškas kosmosas, nors tuo metu atrodė, kad žinau, kur važiuoju ir ką mokysiuos. Nuvažiavau mokytis vieno, o parsivežiau visai netikėtų įžvalgų, suvokimų, kuriuos priėmiau kaip gyvenimo dovanas ir stebuklus.

Per kiek laiko studijas baigėte Jūs?

Aš pati šturmavau, nes taip buvau auklėta – ką pradėjai, tą ir baik. Stengiausi kas pusę metų važiuoti mokytis po modulį ir keturis modulius pabaigiau per dvejus metus. Tačiau mokslai niekada nesibaigia. Tai, kad pabaigei akademiją, dar nieko nereiškia. Čia mūsų, vakariečių filosofija, kad jei ką nors pabaigėme, gavome sertifikatą, jau esame tam tikros srities specialistai. Rytiečiai mokytojai net šiek tiek šaiposi iš mūsų, vakariečių, kad mums tokie svarbūs sertifikatai. Kai važiavau studijuoti į kitą Feng Šui akademiją , t.y. į centrinę Feng Šui akademiją Melakoje pas meistrą Francis Leyau,  sužinojau, kad prieš tai besimokiusios studentų grupės ilgai įrodinėjo meistrui, kad šis jiems išrašytų kokius nors sertifikatus. Rytiečiai į tokius sertifikatus žiūri kaip į niekinius dokumentus. Tikrojo Feng Šui mokytojai labai vertina praktiką.  Mano mokytojas sako, kad kol neturėjai patirties dirbdamas su 15 000 objektų,  nėra ką kalbėti apie meistrystę ar meistro vardą. Tada jau esi meistras. Nepakanka turėti teorinių žinių, mokėti lenteles ar formules – svarbu sujungti kairįjį ir dešinįjį smegenų pusrutulius. Tai reiškia, kad jei mes kairiajam pusrutuliui galime pasiūlyti lenteles, formules, pamatuojamą informaciją, dešinysis turi atlikti savo darbą, t.y. dirbti intuityviai su pajauta. Mums, vakariečiams, tai tikras iššūkis, nes nesame pratę dirbti su pajauta, intuityviai jausti erdvės ir savęs klausti, ką jaučiame, ką išgyvename. Nuo vaikystės esame įpratę dirbti kairiuoju pusrutuliu, jis yra centrinė ašis. Manome, kad jei kažko negalime pamatuoti ir pačiupinėti, tai nelabai ir egzistuoja. O pajauta, vidinis žinojimas jei tu negali jų kitam “padėti” ant stalo, ilgą laiką nebuvo vertinami. Čia ir slypi esminė klaida. Dažnas pastėrsta išgirdės klausimą “ką dabar jauti?”, nes nesusigaudo savo vidinėje erdvėje. PasakytI, ką jaučia, šiuolaikiniam žmogui yra vienas iš didžiausių iššūkių. Taigi vien algoritmų turėjimas neduoda galutinio rezultato, būtina dirbti su savimi ir savo vidine pajauta, vidine energine sistema, ne vien su erdve.

Kaip tai daroma? Tiesiog atsistoju ir žiūriu, ką jaučiu?

Taip. Viskas prasideda nuo paprastų, mažų žingsnelių. Nereikia daryti nieko sudėtingo ar važiuoti per pusę pasaulio pajautos lavinti. Ji lavinama čia ir dabar. Tarkime, jauti, kad tau tuoj kažkas paskambins, jauti, kad nori eiti valgyti į tą kavinę, o ne į kitą. Atsiranda tam tikras girdėjimas. Jei kreipi dėmesį  į tai, kas vyksta tavo viduje, įgyji pasitikėjimo savo vidiniu balsu. Bėda ne ta, kad mes kažko nejaučiame. Bėda ta, kad mes nepasitikime ir abejojame tuo, ką jaučiame. Pradedame abejoti ir pajautą nustumiame į antrą vietą. Kai manęs klausia, kaip išsirinkti sklypą, butą ar namą, patariu išsirinkti tris ar penkis variantus, kurie patinka, į juos nuvažiuoti ir pabūti, pajausti save, ar savo būseną – ar viduje natūraliai atsiranda optimizmas, džiaugsmas, ar, atvirkščiai – kyla baimė, nerimas, iki sklypo nuvažiuoti negali, atrodo, visa visata ir realybė rodo, kad ten nereikia lįsti. Visiems rekomenduoju pasirinktoje vietoje pabūti tiek, kiek leidžia šeimininkai, galimybės ir oro sąlygos. Tai – neįkainojama patirtis. Pasirinktoje vietoje turėtumėte jaustis džiaugsmingai, jus turėtų užplūsti jėgos, širdis turėtų dainuoti. Tai – svarbiausia. Jei viso to nėra – kažkas negerai. Ieškome toliau.

Kas slypi po šitomis sąvokomis?

In/jan ženklą sudaro juodoji (in) ir baltoji (jan) dalys. Ženkle matome visą visatą, jame telpa viskas. Mums net sunku suprasti, ką reiškia “viskas”. Visi procesai, tame tarpe ir gyvieji, ir mirusieji. In – mūsų protėviai, o baltoji – gyvųjų dalis. Visi esame apytakos rate ir vieni kitiems darome įtaką. Protėviai užima labai svarbią dalį. Feng Šui žinios buvo skirtos imperatoriams, paprasti žmonės jų nežinojo ir nenaudojo. Pirminis tikslas buvo išmintingai, pagal tam tikrus dėsnius palaidoti imperatorių, kad jo per gyvenimą sukaupta jėga pereitų palikuonims, tiksliau, kažkuriam konkrečiam palikuoniui. Yra visa subtili, preciziška sistema, metodika kaip tai padaryti. Buvo įrengiamos specialios kapavietės, laidojama specialiu metu. Kapavietes prižiūrėdavo ne dėl estetikos, o dėl energetikos. Dėl to tos dinastijos taip ilgai ir laikėsi. Nemanau, kad 21 a. reikėtų į tai gilintis, ypatingai Europoje, kurioje yra kita kultūra, kitas žinojimas, juolab, kad dabar mes žmones kremuojame ir tam tikri procesai vyksta visai kitaip.

Jeigu aš gerai jaučiuosi namuose, tai gal man ir nereikia žinoti tam tikrų dalykų? Gal man resursas yra tiesiog geras jausmas namuose?

Visiškai teisingas klausimas. Jei gerai jautiesi, kur esi, nereikia ieškoti sliekų. Jei visose gyvenimo srityse jauti pilnatvę, puikiai išsimiegi, esi patenkintas darbo rezultatais, gerai, žvaliai, energingai ir optimistiškai jautiesi, to vidinio pojūčio užtenka. Nors, yra sakoma, kad vidinis žinojimas yra šeštasis jausmas, iš tikrųjų jis yra pirmasis. Noriu paskatinti visus skaitytojus girdėti save ir neabejoti tuo, ką jaučiate.

Yra žmonių, kurie, ką bedaro, kuo beužsiima, niekaip nesulaukia norimų rezultatų. Viskas kaip į kiaurą maišą. Pasodini du bulvių maišus, nuimi vieną. Tai signalas, kad kažkas netvarkoje. Tokiais atvejais reikia žiūrėti, kas žmogaus gyvenime vyksta. Tarkime, pora vis nesusilaukia vaikų. Medikai neranda jokių fiziologinių trukdžių. Tokios situacijos priežastis gali būti energinis išsekimas. Erdvė, kaip resursas, vidinį žmogaus energijos kiekį gali papildyt arba būti abejinga, neprisidėti. Arba gali varginti, sekinti. Mes kartais nesuprantame, kodėl vienose erdvėse jaučiamės gerai, o kitose negalime būti. Jei kažkuri sritis neduoda ramybės, galime pasitelkti žinias ir, kiek leidžia konkrečios erdvės galimybės, palengvinti sau būtį. Erdvė turi potencialą, kiek galima iš jos “išspausti”, bet tuo pačiu turi ribas. Nereikia įsivaizduoti, kad nieko nejudinant, tarsi pamojus burtų lazdele, kažkas keisis.

Svarbu žinoti, kad erdvė gali daryti įtaką iki 33 proc. Kiti 33 proc. yra žmogaus rankose, t. y.  žmogus pats gali juos susikurti. Likusius 33 proc. potencialo jis atsineša kaip talentus, įdirbį iš anksčiau. Meistrai tai vadina kosmine triada: 33 susikuriam, 33 atsinešam, 33 lemia kontekstas (aplinka ir žmonės).

Statistiškai daug pasaulinių korporacijų Šeng Šui žinias naudoja ir vertina versle: patalpų filialų, parduotuvių tinklų parinkimui ir įrengimui. Tie, kurie moka skaičiuoti, supranta, kad išnaudoti tuos 33 proc. verta. Feng Šui tarnauja kaip verslininko pastangų koeficientas, galintis padidinti iš investicijų gautą pelną.

Kaip šios dalys veikia?

Kad būtų lengviau įsivaizduoti, iš ko susideda Feng Šui menas, pasitelksiu vandens malūno veikimo principą. Yra upė, yra užtvankos pastatymas (procesas vandens energijai akumuliuoti), malūno mechanizmas, per kurį leidžiamas vanduo, pastatas, grūdai ir dar reikia kažkam realizuoti, t. y. parduoti miltus. Jei kurio nors komponento nėra, nėra ir galutinio rezultato. Jei analogiją pritaikytume Feng Šui, vietoje upės turėtume energijų venas. Meistrai ieško, kur yra tos energijų venos, kad galėtume prie jų, kaip prie elektros šaltinio, prisijungti. Nes mes galime pastatyti mechanizmą, bet jo neprijungti prie elektros šaltinio, t. y. pastatyti malūną, bet ne prie upės. Galime išpuoselėti malūną viduje, bet jei nėra upės, srovė iki jo neateina ir nėra jėgos, kuri suktų mechanizmą – procesas nevyksta. Upės radimas bei sprendimas, prie kurio kranto, kokio galingumo statysime malūną,  yra strateginė dalis. Svarbu suprasti, kokio tikslo siekiame. Vėliau, jei jau radome upę, pasirinkome teisingą krantą, mums reikia sukurti mechanizmą. Prasideda taktiniai dalykai – vidaus struktūros, interjero kūrimas, dekoravimas.  Dekoruojame taip, kad mus džiugintų. Svarbiausias dalykas, kurį meistrai sako – nepersistengti su labai intensyviomis spalvomis, nedaryti vien tik mėlyno ar raudono interjero, nes tai – dvi kritinės energijos. Kiekviena spalva skleidžia tam tikrą dažnį. Geriau daryti kaip akcentus, bet ne kaip pagrindines, dominuojančias spalvas. Toliau su interjeru galime daryti, ką norime, svarbu tik sutvarkyti pagrindines pozicijas, t. y. tas vietas, kuriose žmogus praleidžia 6-8 valandas. Namuose tai yra lova, darbo stalas, jei prie jo dirbama, biure – vadovų pozicijos, darbuotojai išdėstomi pagal galimybes. Didelis dėmesys yra skiriamas visoms be išimties durims, nes tai yra mechanizmas, per kurį praleidžiame srovę. Namuose tai yra lova, darbo stalas, jei prie jo realiai dirbama, biure – vadovų ir strategiškai svarbių darbuotojų darbo vietų pozicijos. Didelis dėmesys yra skiriamas visoms be išimties durims, nes tai yra mechanizmas, per kurį praleidžiame srovę. Namuose žiūrima, kur yra viryklė, židinys ir katilinė – objektai susieti su ugnimi, nes tai labai stipriai susiję su sveikata. Labai svarbus lietaus vandens nuvedimas sklype. Be galo svarbus sklypo, rajono reljefas. Mes savo namus kartais matome labai siaurai. Butuose gyvenantys žmonės laiptinės dažniausiai netraktuoja kaip savo namų, jau nekalbant apie kiemą. Namai apsiriboja buto perimetru. Feng Šui mene namai yra traktuojami mažų mažiausiai kaip rajonas ir jo kontekstas.

Renkantis gyvenamąją vietą, pirma reikia išsirinkti rajoną, tada namą, tada ieškoti buto. Tai tikrai nėra lengva užduotis. Mus gelbsti intuicija, kuria remdamiesi juntame, kurios erdvės mus džiugina. Reikia skirti laiko pasivažinėti po skirtingas vietas ir apylinkes. Kartais esame prisirišę prie tam tikrų dalykų: mano tėvai ir draugai ten gyvena ir aš noriu  ten gyventi, nes… Kiekvienas turi savo istoriją ir motyvų. Dažniausiai motyvai suformuoti sociumo ir mažai ką turi bendro su tikraisiais žmogaus poreikiais. Dabar jau visi susirūpino, kodėl protu sudėlioti ir pasiekti tikslai nedžiugina. Kuriame planus, atliekame praktikas, bet, gerai papurtę savo norų sąrašą, išvystume, kad daug punktų yra nepagrįsti. Savo norams pasiekti atiduodame daug energijos, o iš aplinkos jos pasiimti dar nemokame, negebame išnaudoti mus supančios erdvės resursų.

Papasakokit dar apie darbo stalą jei dirbama ne biure.

Jei žmogus dirba namuose, tai – labai svarbi vieta. Reikia parinkti strategiškai gerą vietą. Jei žmogus stalą su kompiuteriu naudoja tik feisbukui, googlinimui tai galima atsipalaiduoti – jokios ypatingos vietos nereikia. Yra žmonių, kurie turi nešiojamąjį kompiuterį, jokių popierių, dirba kavinėse, vaikšto į bendrąsias erdves ir puikiai jaučiasi. Bet ir jų darbas yra daugiau komunikacinis, negu kuriantis konkretų produktą ar rezultatą. Retas kuris atsisėstų rimtą projektą daryti viešoje erdvėje. Papildyti naujomis idėjomis – taip, bet ne dėlioti esminę strategiją. Jis išsidėliotų viską savo erdvėje, kurioje būtų galima palikti daiktus, kad ryte nereikėtų pradėti nuo nulio. Jei esate nors kiek su kūryba susijęs žmogus, rekomenduoju turėti prie darbo stalo perspektyvą. Jei esate apskaitininkas, stalas gali būti prie sienos, su mažesne perspektyva, nes reikia susikaupti. Vaikams taip pat atitinkamai galima pagal jų savybes arba mokymosi rezultatus stalo vietą pritaikyti. Jei vaikas neturi fantazijos rašyti rašinėlius, stalas prie sienos jam tikrai nepadeda. Jį derėtų pasukti taip, kad jis turėtų perspektyvą. O būna, kad vaikas negali susikaupti. Tada galima stalą statyti prie sienos.

Ar Feng Šui žinios – bendros visoms šalims?

Pati sau ilgai šį klausimą uždavinėjau, kol supratau, kad pasaulis yra vientisas. Negali būti, kad Kinijoje, Indijoje pasaulis paremtas kitais dėsniais. Ciklai ir dėsniai veikia tie patys. Planeta yra vientisa. Tačiau ilgumos ir platumos skiriasi. Energijų lygmenyje tai sukuria skirtingas energijų proporcijas. Kuo esame arčiau pusiaujo, tuo energijų proporcijos yra tolygesnės, nėra tokių dramatiškų pakitimų, netgi nakties ir dienos santykis tolygesnis. Kuo toliau į ašigalį, tuo energijos labiau svyruoja, tuo stipriau išreikšti paros, sezono (o tai reiškia energijų) perkritimai. Tam tikros energijos dominuoja labiau, negu ties pusiauju. Lietuvoje vyrauja didesnė vandens vibracijų proporcija, daugiau patiriame šalčio, vyrauja IN kokybė, dažnai lemianti didesnį depresijų skaičių. Dėl to mėgstame ugnį, židinius. Mums tai – kompensacinis mechanizmas balansui palaikyti. O šiaip, Šiaurė visiems yra ten pat.

Kalbant apie pasaulio kryptis, jos kokį nors poveikį turi?

Tai, ką, žinome kaip pasaulio kryptis, yra adaptuota žmogui. Anksčiau tas kryptis žiūrėdavo namo, ne žmogaus lygmeniu. Kryptys yra taktikos elementai. Jūs pasiskaičiuojate, kad jums miegoti reikia taip, kad galva būtų rytuose. Bet rytuose yra ežeras,  ten žemėja šlaitas. Tokiu atveju, niekada neguldyčiau žmogaus galva į rytus, žemyn galva į vandenį. Reikia žiūrėti didžiojo reljefo kontekste, ne buto ar namo rėmelyje.