Andrė Amiya Pabarčiūtė paauglystėje turėjo daugybę kompleksų: per didelė nosis, per plonos kojos, per stora… Nugalėti kompleksus padėjo dvasinės praktikos. Ji mokėsi jausti savo kūną kaip pojūčių visumą ir energetinį lauką, o ne kaip objektą. Tai ją išvadavo iš neigiamų savęs vertinimų ir jaudinimosi apie figūros ir veido „trūkumus“. Dabar ji įsitikinusi – bet kokia moteris gali būti patraukli, jei tik yra atvira pamatyti save už įprastų įsitikinimų ribų.
„Moters magijos mokyklos“ įkūrėja ir garsi lektorė sąmoningai dirbo su vidinio grožio puoselėjimu ir įvairialype išraiška per išvaizdą. Tačiau su Lila.lt skaitytojomis Andrė dalijasi ne tik savo įžvalgomis, kaip moteriai atskleisti grožį. Ji duoda puikių patarimų, kaip neįkliūti į niekur nevedančių santykių spąstus ir surasti savo vienintelį.
– Sutinku moterų, kurios kitas moteris mato kaip gražias, o save tarsi nužemina ir sako nesančios gražios. Kodėl moterys jaučiasi nepakankamai gražios ir ką joms patartumėte?
– Dažniausiai moterų rūpestis dėl išvaizdos susijęs su santykiais: „Kitos moterys gražesnės, jos gauna daugiau dėmesio, o mano vyras nepakankamai mane myli“. Grožis visuomenėje yra pavirtęs preke. Moterys pasąmoningai tiki, jog, kuo jos „prekė“ (kūnas) labiau atitinka šiuolaikinius grožio standartus, tuo daugiau šansų sukurti laimingus santykius. Tačiau tai toli gražu netiesa. Laimingus santykius pirmiausia garantuoja sveikas, teigiamas emocinis fonas, kuriuo moteris dalijasi su vyru. Išvaizda yra tikrai ne lemiamas faktorius.
Kančios dėl išvaizdos dažniausiai prasideda nuo paauglystės, nes ima rūpėti meilės romanai. Taip pat – kai moteris peržengia 35-erių metų amžių ir ima vysti jos oda ir senti kūnas. Tuomet vėl kyla susirūpinimas dėl jos pozicijos santykiuose.
Įsivaizduokime, kas būtų, jei šioje planetoje gyventų vien tik moterys. Tuomet nebūtų jokių problemų dėl išvaizdos. (Juokiasi). Net nekiltų toks klausimas. Visos viena į kitą žiūrėtų ir visoms būtų smagu. Savęs lyginimas su kitais kyla dėl vyrų. Kiekviena moteris yra unikali – taip, kaip unikalus gamtoje yra kiekvienas augalas.
– Atvirai pasakojate, kad paauglystėje pati turėjote daug kompleksų. Ar tai trukdė užmegzti santykius?
– Užmegzdavau ryšius su vaikinais gana lengvai. Niekada neabejojau, kad esu įdomi ir žavi. Pasitikėdavau savo asmeniniu žavesiu. Ši teigiama nuostata savęs atžvilgiu padėdavo gana lengvai užmegzti santykius, nors dėl išvaizdos turėjau daug kompleksų. Vėliau išbandžiau daug įvairių santykių kombinacijų: nuo toksiškiausių siužetų iki idealių, dangiškų, sąmoningų santykių.
– Kaip nesukti galvos dėl grožio tokiame pasaulyje, kur moterims rūpi santykiai su vyrais?
– Išlaisvina suvokimas, kad išvaizdžiausios moterys toli gražu nėra sėkmingiausios santykiuose. Dažnai toms moterims, kurios visiems gražios, lengviau patraukti pirmąjį priešingos lyties atstovų dėmesį. Tačiau išlaikyti ilgalaikius santykius nebūtinai pavyksta. Juk dažnai itin į išvaizdą susikoncentravusios moterys pritrūksta motyvacijos puoselėti savo vidinį pasaulį. Jos susitapatina su savimi kaip su daiktu, o tokia būklė blokuoja moters energiją ir džiaugsmą. Taip atsiranda stresas, įtampa ir žema savivertė.
Ar apsidairiusios aplink gatvėje matome daug manekenių kartu su vyrais? Tikrai ne. O jeigu pasižiūrime į ištekėjusias moteris su vaikais, ar jos yra modeliai? Ne. Modelio išvaizdos moteris su vyru kaip tik yra retas reiškinys.
Kiekvienas vyras turi savo skonį. Pažįstu labai apkūnių ir vyresnių moterų, turinčių nuostabius mylimuosius, kurie jas dievina. Taip yra todėl, kad toks yra jas mylinčių vyrų skonis. Kiekvienas randa savo gėlę. Todėl patarimas yra toks: jeigu nori, kad vyras tave tikrai mylėtų būnančią savimi, tada reikia ir parodyti save tokią, kokia esi. Tik tuomet pritrauksi žmogų, kuriam patinki būtent tu.
Jeigu save užmaskuoji ir bandai būti kažkuo kitu, suprask, kad pritrauksi netinkamą kandidatą. Iš pradžių gali atrodyti, kad esi sėkmingesnė, nes daugiau vyrų nori su tavimi nueiti į pasimatymą. Tačiau įdomus psichologinis faktas yra tas, kad vyrai moteris ilgalaikiams santykiams ir trumpiems pasimatymams renkasi absoliučiai pagal skirtingus kriterijus. Jei jis nori trumpų pasimatymų, moters išvaizda jam gali būti tikrai svarbi. Tada vyras nori maloniai praleisti vakarą, turėti teigiamų emocijų, galbūt ir seksualinį kontaktą.
Net jei esi gražuolė ir net jei buvo nuostabių intymaus gyvenimo potyrių, visiškai nebūtinai jis mato tavyje gyvenimo partnerę. Tai – tiesa, kurios dauguma moterų nežino. Todėl jos ir galvoja, kad išvaizda, seksas ir pademonstravimas, kad esi gera, garantuoja santykius.
– Kas tuomet pritraukia vyrus, kurie mąsto apie ilgalaikius santykius?
– Vyrui svarbiau, koks su ta moterimi yra emocinis ryšys. O šis emocinis fonas labai priklauso nuo pačios moters jausenos. Jei vyras jaučia, jog moteris patiria stresą ir įtampą, ji nestabili ar agresyvi, tai jį atgraso. Jei ji neturi vidinio centro ir nori užsikabinti vyrui ant kaklo, vyras nematys joje galimos gyvenimo partnerės, net jei ji yra supermodelis.
Moteriai užtenka poros pasimatymų, intymaus kontakto ir ji jau gali įsimylėti, iškart svajoti apie tą vyrą kaip apie gyvenimo partnerį. Ji galvoja, kad taip pat yra ir vyrui. Absoliučiai ne. Vyras renkasi visai kitaip. Vyras ilgai susitikinėja, kol pradeda vertinti asmenybę. Jam svarbu, kaip šita moteris moka susidoroti su savo emocijomis, ar su ja gera būti. Taip jis renkasi gyvenimo partnerę.
Kai mes patiriame stresą, kai stengiamės ištaisyti savo netobulumus, kai graužiamės dėl trūkumų, visos šios emocijos lieka mūsų emociniame lauke. Vyrai aplink ima jausti, kad mes su savimi jaučiamės nepatogiai. Ir tai „numuša“ patrauklumą.
– Tvirtinate, kad trumpalaikė sėkmė pasimatymuose ir net nuostabus intymus ryšys negarantuoja ilgalaikių santykių. O koks Jūsų požiūris į intymumą? Kada yra tinkamas laikas suartėti?
– Intymus ryšys tvirtina santykius tuomet, jei tai sąmoningas aktas, kuriame dalyvauja ne tik kūnai, bet ir širdys bei nuoširdus susidomėjimas vienas kitu. Jei tai daroma iš baimės ir noro „užsigarantuoti“ santykį, tai netaps santykių „cementu“. Tai bus tiesiog patirtis. Svarbu ne seksas kaip biologinis reiškinys, o energijų apsikeitimas, susiliejimas. Toks intymumas tvirtina santykius.
Tam, kad sukurčiau gražius santykius, prireikė atsisakyti pavydo, manipuliacijų, lūkesčių ir vaikystės traumų padiktuotų idėjų, kad galiausiai būsiu „palikta“. Taip pat turėjau išmokti sąmoningai bendrauti ir girdėti kitą. Kai pasirinkau nepalaužiamą dėkingumą, pagarbą mylimam žmogui bei atsidavimą pačiai meilei, atvirai širdžiai kiekvienoje situacijoje, pasikeitė ir santykiai. Tada ir sutikau žmogų, su kuriuo galėjau ir vis dar galiu patirti patį nuostabiausią ryšį ir santykį.
– Jeigu moteris nuo vaikystės ar paauglystės jaučiasi užspausta negatyvių minčių apie savo kūną, kaip ji gali pamatyti savo vidinio pasaulio grožį?
– Pirmiausia, ji turi norėti savo vidinio pasaulio grožį pamatyti. Mūsų dėmesį absoliučiai suvalgo išoriniai objektai, išorinio gyvenimo pasireiškimai. Susidomėti savo vidumi – tai jau didelis gyvenimo įvykis. Tuomet prasideda ilga, įdomi ir daug nuostabos atnešanti kelionė po savo vidinę Visatą.
Kartais moterys bando pajausti savo vidų, bet girdi mintis galvoje, jaučia kelias emocijas ir kelis fizinius pojūčius. Jei ji mokysis medituoti ir girdėti savo vidų, galiausiai aptiks daugiau negu mintis ir jausmus. Ji aptiks tiesiog savo džiaugsmingą būtį. Tačiau tai gyvena už proto aktyvumo ribų.
Pirmasis šnabždesys, kuris veda savo vidaus grožio link, yra pastebėjimas to, kas tave sujaudina iki širdies gelmių. Gal tai gamtos grožis, gal kažkoks žmogus ar jo poelgis, gal sveiko kūno vizija? Tai, kas moters širdį įkvepia, lyg paliečia ją iki sielos gelmių, ir yra tai, ką ji pati savyje turi. Būtent tai laukia būti atrasta.
Dėl to svarbiausia yra suvokti, kaip tu jautiesi, ir pirmiausia pasirūpinti savo gera būsena. Tuomet natūraliai spinduliuoji malonią energiją, tampi žavinga ir tada gali atrasti kaip kūrybiškai, estetiškai išreiški tai, kas tau duota. Tai taip sveika: pirma pasirūpinti savimi, ir tik vėliau dalintis savo puikia būsena su kitais.
Dabar man kūnas yra vartai į nesibaigiantį džiaugsmą. Jaučiuosi taip, lyg gyvenčiau nuostabioje šventykloje. Ir kitoms moterims padeda pirmiausia aptikti vidinį grožį, savo energijos grožį, švytėjimą, jaunatviškumą, gyvybingumą. Jei moteris gyvena natūraliai ir daro tai, kas jai tinka, ji švytės grožiu ir be dirbtinių blakstienų, makiažo ar seksualių drabužių. Aišku, kai atrandi gražią širdį, tada galima kūrybiškai pasižiūrėti ir į tai, kaip tą grožį perteikti per išvaizdą.
Norite pasakyti, kad atradus vidinį grožį, svarbu jį dar sąmoningai išreikšti?
Didysis klausimas: ar mes išvis išreiškiame save? Ar rengiamės, elgiamės, kalbame, remdamosi savo autentiškumu? Dažniausiai taip nėra. Rengiamės taip, kaip diktuoja mados, reklama ir nuolaidos. Emocijas išreiškiame ne spontaniškai, bet, kaip „padorūs“ suaugę žmonės. Pavyzdžiui, lietuvaitės savo jausmų beveik visai neišreiškia. Nebent tada, kai turi daug priekaištų. (Šypsosi). Išreikšti save energetiškai? Apie tai dauguma visai nėra girdėjusios. O kūno kalba dažniausiai išduoda auklėjimo sudėtas ribas, moters savivertę ir pasąmonėje paslėptas baimes bei nepasitenkinimą savimi ir pasauliu.
Jei nori išreikšti save sąmoningai, pirmiausia reikia atsakyti sau į klausimą: „Kas aš? Kokia aš esu, kai esu autentiška?“ Kai moteris suvokia savo unikalumą, ji tampa tikrai ryški, žavinga, nepamirštama.
Jei nori save kūrybiškai išreikšti per išvaizdą, turi pirmiau išsilaisvinti iš stereotipų, kurių vedama rengiesi tam tikro stiliaus ar spalvų rūbais. Gali pasimokyti iš kitų moterų. Turbūt turi draugių, kurios daugiau yra „pažaidusios“ su apranga, įvairiais stiliais, spalvomis. Gali nueiti su jomis į parduotuvę, kad tave aprengtų vienaip, kitaip, trečiaip. Tiesiog pabandyti „pažaisti“ su savo įvaizdžiu. Tai labai išlaisvina ir duoda daugiau galimybių išreikšti savo grožį.
Aš daugybę kartų radikaliai keičiau savo stilių ir tai mane išlaisvino. Dabar žinau, kad galiu į bet kokį stilių persiorientuoti priklausomai nuo gyvenimo laikmečio ir savo būsenos. Jei jaučiu, kad noriu, galiu pasikeisti ir plaukų spalvą, ir drabužių stilių.
Neseniai pajutau, kad man reikia atsijauninti. Juk norisi visą laiką trykšti energija. Nesinori nuo gyvenimo patirties senti. Viena iš tų praktikų – pakeisti savo kūno energiją. Aš pajutau, kad man reikia išreikšti manyje tebegyvenančią paauglę. Pajutau norą šokti gatvės šokius. Nuėjau ir užsirašiau į gatvės šokių mokyklą. Suradau labai gerą, nuostabią šokių mokytoją, kuri dega tuo, ką daro. Šokau su 13–15 metų mergaitėmis. Tai vyko visai neseniai, prieš pusmetį. Super! Buvo labai gerai. Gyvenau jau tokį rimtą gyvenimą, meditavau. Ir staiga – gatvės šokiai. Nuėjau į parduotuvę, nusipirkau atitinkamų to stiliaus drabužėlių, pasidariau sau įvaizdį, kuris mane įkvepia, ir labai gražiai susiliejau su ta aplinka. Ir puikiausiai visos kartu šokome.
Kalbino Skaistė Matonytė, redagavo Ginta Gaivenytė
Nuotraukos Kristinos Jasudaitės ir iš asmeninio Andrės Amiya Pabarčiūtės albumo.
Andrė Amiya Pabarčiūtė ‒ asmeninio augimo mokymų centro „SoulACTION“ ir „Moters Magijos Mokyklos“ įkūrėja, emocinio intelekto lavinimo instruktorė, santykių tobulinimo mokymų programos poroms „Amžinas medaus mėnuo“ autorė. Pastaruosius 12 metų sėkmingai veda mokymus, paskaitas, seminarus Lietuvoje ir užsienyje. Andrė yra bestselerio „Moters Magijos Mokykla“ ir knygos „Amžinas medaus mėnuo“ autorė. Taip pat – dainininkė, kompozitorė, menininkė, bendradarbiaujanti su iškiliausiais Lietuvos ir užsienio muzikos, šokio bei teatro kūrėjais. Jos kuriama muzika virpina sielą ir skleidžia ypatingą žinutę būtent moterims apie jose slypinčius talentus, genialumą. Andrė Amiya Kalifornijoje (JAV) kartu su kultinės grupės „Enigma“ prodiuseriu sukūrė muzikos albumą „The Goddess“, kuris dideliu greičiu sklinda po įvairias pasaulio šalis, jaudindamas daugybę moterų.
Naujausi komentarai