Iš pradžių buvo chaosas, iš kurio atsirado Gaja – Žemė. Galinga, palaimos kupina Žemė pagimdė bekraštį mėlyną Dangų – Uraną. Taip nusidriekė Dangus virš Žemės. Išdidžiai iškilo į jį Žemės pagimdytieji aukštieji Kalnai ir plačiai išsiliejo amžinai šniokščianti Jūra – Pontas.
Uranas įsiviešpatavo pasaulyje ir vedė Žemę. Jie pagimdė tris didžiulius tartum kalnai penkiasdešimtgalvius milžinus šimtarankius. Jiems gimus, pasaulį ištiko žemės drebėjimai, baisios audros ir potvyniai. Prieš jų baisią jėgą niekas negalėjo atsilaikyti, jų stichiška galia buvo beribė. Pradėjo nekęsti Uranas savo vaikų milžinų, išsigando jų galios, tad nutrenkė juos į gilias ir tamsias Žemės gelmes ir uždraudė grįžti į pasaulį…
Ištrauka iš graikų mito
Vandenį mes dažnai įsivaizduojame kaip žmogų, kuris pila vandenį. Tačiau, pasak mokslininkės ir astrologės Dovilės Krupickaitės, Vandenis visai ne žmogus, o indas su gyvybės vandeniu. O ir tas vanduo – gal ne visai vanduo. Tai energija, kuri mus pažadina iš miego – kartais nubudimas būna skaudus, dažnai tada, kai to visai nenorime.
Dar tebeveikia Saturno planeta, valdžiusi Ožiaragio ženklą. Tačiau jai į draugiją atkeliauja mėlynasis Uranas. Ir būtent jis mus skatina atsigręžti į dvasinius dalykus.
Tęsiame Lila.lt dvylikos mėnesių pokalbių ciklą. Su Dovile Krupickaite kalbamės apie tai, ko mus moko Urano planeta. Įkvėpta Vandenio grožio, Laimė Kiškūnė kuria svaigų ir paslaptingą kvapų mišinį.
Dovilė: Turbūt visi jaučiame, kad šis mėnuo jau kitoks nei ankstesnysis. Saulė dabar Vandenio ženkle. Atrodo – jau aiškiai jaučiame, kad ateina pavasaris. Šalta, tvoros pyška poška. Bet vis tiek žinome, kad ateis pavasaris. Norime ar nenorime turime pradėti judėti. Ne veltui mėnuo vasariu pavadintas.
Uranas mus moko dvasinių dalykų. Jeigu iš situacijų nepasimokysi ir nepakilsi dvasia, tada tave gali trinktelėti kūnu arba per kažkokį socialinį aspektą. Visada reikėtų žiūrėti iš aukščiau, globaliau – tada seksis. Aišku, tam reikia didelio atidumo ir pastabumo. Ne tik laiku atlikti pareigas (kaip reikalavo Saturnas), bet ir pasielgti tiksliai taip, kaip reikia tam tikromis aplinkybėmis. Tam reikia įžvalgos.
„Įžvalga“ – tai kertinis žodis. Dar veikia ir Saturnas, kuris reikalauja tikslumo, ir Uranas, kuris išjudina. Čia susieina dvi, atrodytų, visiškai priešingos planetos. Tačiau išties jos viena su kita veikia tiksliai ir teisingai. Uranas duoda impulsą veikti ir yra tas veikiantysis, kuris pažadina.
Mokslas taip pat siejamas su Uranu. Yra tyrimų, kad daug žymių mokslininkų gimę būtent po Vandenio ženklu. Net pati, dirbdama universitete, matau, kad profesorių Vandenių tikrai daug. Jiems išeina laisvai eiti savo keliu, nebijoti naujovių, laužyti stereotipus. Tokiomis aplinkybėmis ir gimsta atradimai. Tuo pačiu jie reikalauja tikslumo, nes kitaip negalėsi jų realizuoti. Turi tiksliai žinoti, kur eini, o čia jau gelbsti Saturnas. Tačiau Uranas padeda neprisirišti prie to, kas buvo.
Laimė: Uranas – tokia paslaptinga planeta, kuri susijusi su Oro elementu. Tačiau ir Saturnas – Žemės elemento nešėjas dar vis tebeveikia. Vadinasi, du priešpriešoje esantys elementai – Oras ir Žemė – ima veikti kartu.
Gražiai Oro elementą apibrėžia Avicena savo „Medicinos kanone“. Jis teigia, kad Oro elementas yra paprastas kūnas, kurio natūrali vieta yra viršum vandens ir žemiau ugnies. Oras savo prigimtimi yra santykinai lengvas, šiltas ir drėgnas. Oras yra tam, kad daiktai būtų purūs, išretėję, lengvi ir atskirti arba disocijuoti. Taigi, jis pradeda purenti kietą žemę.
Tačiau vandens čia dar nėra. Čia tik oras judina žemę. Po Žeme gyvybinės jėgos tampa visiškai aktyvios. Palengva atsiranda aktyvi gamtos galia. Beje, apie Vandenius sakoma, kad jie gyvena paslėptą vidinį gyvenimą. Jie savyje talpina paslaptį. Išorėje gali atrodyti toks paprastas, neišsišokantis žmogus, o iš tiesų…
Daug kas Vandenį sieja su perversmais, pasipriešinimu. Juk jis griauna Saturno stereotipus, griežtas schemas.
Man Vandeniai labai simpatiški. Tačiau pastebėjau, kad Žemės ženklus jie gali stipriai erzinti. Tas oras, kuris juose aktyviai reiškiasi, griauna stabilumą. Nors Žemės elemento juose dar daug, dažnai jie žemiški ir paprasti, tačiau Žemės ženklus erzina savo orišku – lengvai chaotišku – elgesiu.
Dovilė: Taip, tai – revoliucija. Ne lėtas keitimasis ar švelni kūryba. Tai ūmumas, staigumas, neprognozuojamumas – nežinai, kaip įvykiai pasislinks. Kaip kamuoliukas – pokšt – atšoka ir negali prognozuoti, kur atsidurs. Taigi reikia staiga apsispręsti ir veikti.
Tam, kad galėtum daryti revoliuciją, turi būti laisvas nuo to, kas buvo. Vandeniai pakankamai laisvi nuo stereotipų. Viena vertus, tai gerai. Tačiau aplinkinius tai erzina, nes su jais negali nieko planuoti. Beje, Rusija priskiriama Vandenio ženklui. Tas ruso stereotipas – toks bernaitis, einantis, kur nori, ir jo nesulaikysi, nepasakysi, kad dabar pasėdėk, o dabar eik.
Vandenio nepririši. Bet jam gali tikti netradicinė šeima, kur vienas partneris gyvena viename pasaulio krašte, o kitas – kitame, ir nieko: abu jie sutaria ir puikiausiai jaučiasi.
Laimė: Tas laisvės vėjas turi tokio svaigumo. Žiūriu į vieną pažįstamą, kuri yra Vandenis – ji bėga čia, bėga ten, kaip žaibas laksto į visas puses. Ir jeigu ekstra situacija, ji žaibiškai išsprendžia. Bet jeigu rutiniškai ir ramiai reikia viską padaryti, jai jau sunku.
Tyrinėdama atradau, kad Uranui priklausantys augalai dažnai apibūdinami kaip šokiruojantys, stipriai jaudinantys nervų sistemą, egzotiški, reti, aštriais, netaisyklingais arba mėlynais, violetiniais lapais. Šiuolaikiniai ezoterikai Urano valdoms priskiria ir genetiškai modifikuotus augalus. Pavyzdžiui, alpinija, kaskart, kai ją uostau, iki šiol mane stipriai veikia kažkokia nesuprantama jėga. Vienas mano pirmosios kolekcijos kvapų buvo alpinijos kvapas, nes aš, dar vaikas, negalėjau atsispirti jaudinančiam jos kvapo žavesiui ir atstūmimui vienu metu. Tame kvape iš tiesų maišosi žemė ir oras.
Pilką švininę Saturno spalvą keičia mėlyna spalva. Laimė Kiškūnė ieškojo augalų, kurie būtų susiję su Žemės ir Oro elementais. Ir labai apsidžiaugė, kai aptiko informacijos, jog alpinija dar kitaip vadinama mėlynuoju imbieru. Pasirodo, jos šaknis melsva. Taip kvapų meistrei paaiškėjo, kad Alpinia galanga labai tinka Urano kvapų kompozicijai. Juk mėlyna spalva kaip tik ir yra Urano spalva.
Ieškodama Urano augalų pasiklioviau intuicija. Kai kuriuos dalykus teko išprotauti, nes patikimos, patikrintos informacijos beveik nėra. Net ir astrologiniuose traktatuose apie Urano augalus beveik nieko nerašoma. Kadangi Saturnas susijęs su sėklomis, keliaudami link Urano, veikiausiai atrasime uogas. Tokias, kurių poveikis ne visai aiškus – lyg nuodingos, lyg nenuodingos.
Taigi viena su Uranu susijusių augalų dalis būtų uogų kekės. Ant kelio mane užvedė šermukšnis. Minima, kad Uranas susijęs su šermukšniu, nes žiemą raudonos uogos ant sniego ir yra tas oras, uogų kekė simbolizuoja orą, spindi ir pritraukia žvilgsnį. Susimąsčiusi apie uogų kekes ir žiemiško oro kvapą, prisiminiau šeivamedį, sotvarą ir burserą. Pagalvojau, jeigu oras skvarbo žemę, atnešdamas gyvybę, tai kažkas turi vykti ir su šaknimis. Pradėjau ieškoti, kas ten po ta žeme gali judėti. Prisiminiau alpiniją – ji dar galėtų būti priskiriama ir prie Saturno augalų, tačiau juk Saturnas taip pat valdo Vandenį.
Urano kvapo kompoziciją kūriau mėgindama įsijausti į įsimylėjusio Vandenio būseną. Tikrai jiems jaučiu didelę trauką. Vandeniai man labai gražūs – jie turi ir žemiškumo, ir dangiškumo. Neįtikėtinai įdomi jų amplitudė tarp Saturno ir Urano. Manau, kad Vandeniui ši kvapų kompozicija suteiktų daugiau pasitikėjimo ir drąsos. Jis galėtų lengviau pasauliui pasakyti: „Aš toks ir esu ir su tuo viskas puiku“.
Sudėjau į vieną kvapų puokštę alpinijos šaknį, šeivamedžio, sotvaro ir burseros uogas. Ir staiga suvokiau, kad kaip praeitą kartą uodėme salsvą Saturno melancholiją, dabar užuodžiame nerimastingą, svaiginantį Uraną. Žiemiškas Oras įneša tam tikro apsvaigimo, nerimo, artėjančio pavasario dvelksmo. Ir man tai pasirodė labai logiška. Visi Uranui artimi kvapai susiliejo į svaigulingą ir paslaptingą laisvės vėją.
Dovilė: Man šis kvapas primena pajūrį. Ir žinot, man, kaip Uranui, atrodo, net per malonus kvapas… O dėl apsvaigimo – sutikčiau, jei kalbėtume apie apsvaigimą idėjomis.
Juk kas yra idėja? Kas yra idėjos gimimo momentas? Galima įsivaizduoti, kad tai yra momentas, kai kažkas gimsta. Tačiau kaip?
Laimė: Čia kaip pasakose: „Per barzdą varvėjo, burnoj neturėjau“. Visada, būdama vaikas, girdėdama šitą frazę stebėdavausi – kaip taip gali būti, kažkokia neteisybė. Bet šiuo atveju taip ir yra – veikia dvi priešingos jėgos. Lyg jauti skonį, bet negali jo pagauti. Tai paslaptis. Žinote, dabar kalbamės ir jaučiu, kad tas Vandenis vis išsprūsta, vis lieka paslaptis…
Dovilė: Beje, Vandenis atstovauja ir paslaptingiausiam – astrologijos – mokslui. Astrologija siekia suvesti viską į viena. Tačiau kartu žinome, kad pasaulis yra nepažinus. Juk mes negalime prilygti tam Aukščiausiajam, kuris vienas gali pasaulį pažinti. Žemesnė sistema negali prilygti aukštesniajai. Todėl išlieka paslaptis…
Kalbėjosi ir užrašė Ginta Gaivenytė
Nuotraukos Kristinos Kanišauskaitės-Šaltmerės
Ankstesnįjį dvylikos mėnesių ciklo straipsnį galite rasti čia: https://lila.lt/2019/01/kaip-kvepia-saturnas-zodiakas-oziaragis/
Naujausi komentarai