Judesys – tai pirmiausia nepakeičiama priemonė pažinti, atskleisti save ir keliauti gilyn į savo vidų, į naujus, dažnai nepažintus gylius. Keičiant kūną keičiasi vidus, keičiant vidų keičiasi kūnas – mes nesame atskiri nuo kūno. Aš ir esu kūnas, kūnas ir yra aš – visa žmogaus sistema, tiek kūnas, tiek protas, tiek širdis turi būti balanse – taip jausimės gerai tiek viduje, tiek išorėje, ir tik taip galėsime keliauti per gyvenimą visiškame balanse ir harmonijoje.
Tokia gyvenimo filosofija ir praktika vadovaujasi Miglė Širinskaitė – judesio, masažo specialistė, jogos praktikė, šokėja, moteris vienijančio ir savo kūną pažinti kviečiančio projekto „Grožio treniruotės“ įkūrėja ir vedlė, naujo požiūrio, naujos perspektyvos į save ir savo kūną kūrėja.
Migle, tavo asmeninė Instagram paskyra pavadinta žodžiais „travel.meditation.art“ (liet. kelionės, meditacija, menas). Ką šie žodžiai reiškia tau ir kaip jie tave apibūdina?
Man jie visiškai atspindi tai, kuo pati gyvenu, arba tai, kuo visada norėčiau gyventi. Pirmiausia tai apie keliones, tik nebūtinai tas, kurių metu keliaujame kažkur, o galbūt tas, kai keliaujame į savo vidų per kūno pojūčius, savęs pažinimą ir pajautimą. Toliau seka meditacija, nes viskas, ką aš šiandien veikiu, kuriu, yra susiję su meditatyviu požiūriu: sąmoningas judesys, per kūno pojūčių stebėjimą iš vidaus, per gilesnį matymą, suvokimą, kitokią būseną. O menas todėl, kad aš judesį iš esmės matau kaip meną – ne tik kaip kryptingą kūno linijų dailinimą ar sveikatos stiprinimą judesio pagalba, bet ir kaip kūrybą, savo vidaus, savo emocijų pasaulio išraišką, kai per tam tikrą judesio „flow“ galime išreikšti ir sukurti save – ar tai būtų šokis, ar tam tikrų pratimų seka. Tad apibendrinant galima būtų pasakyti, kad šie žodžiai man reiškia meditatyvią kelionę į savo vidų, per judesį, kuri yra tikras menas.
Šiai dienai visos ar beveik visos tavo veiklos kryptys yra susijusios su kūnu, jo pajautimu. Migle, kaip ir kada prasidėjo tavo pačios kelionė kūno pažinimo ir jo galimybių išraiškos link?
Ten, kur esu dabar, atėjau būtent todėl, kad mano kūnas kalbėjo – tam tikrais pojūčiais, kurių aš, žinoma, iš pradžių nesupratau. Turėjo praeiti kažkiek laiko, kol pradėjau įsiklausyti, suprasti, suvokti, ką kalba mano pačios kūnas. Taip pamažu atradau savo kelią, kuriuo eidama pajaučiau, kad galiu pasidalinti, įkvėpti ir kitus žmones, padėti kitiems pamatyti, kas iš tiesų vyksta jų kūnuose.
Kažkur nuo 9 ar 10 metų mano kūne prasidėjo sąnarių uždegimai, kurie iš pradžių palietė smulkius, vėliau keliavo į didesnius sąnarius. Įdomu, kad tai buvo tarsi problema be priežasties, nes mediciniškai visi tyrimai buvo geri ir niekas negalėjo pasakyti, kodėl taip vyksta. Dabar, jau turėdama tam tikrų žinių ir patirties, galvoju, kad tai galėjo būti susiję su alergija, stresu ar mityba, bet kai esi vaikas ar paauglys, belieka priimti gydytojų teikiamą informaciją, kad tyrimai yra geri ir viskas tarsi turėtų būti gerai, nors taip ir nėra.
Paaugus, įgijus daugiau brandos, pati ieškojau būdų, kaip galėčiau sau padėti. Pamažu atradau jogą, kineziterapiją, meditaciją – pradėjau eiti giliau į save ir tyrinėti, kaip mano kūnas reaguoja į įvairias situacijas, pavyzdžiui stresą, ir po truputį pradėjau susieti tam tikrus dalykus su psichoterapija, žmogaus psichologija. Visos šios sistemos man tarsi persipynė tarpusavyje ir suvokiau, kad viskas žmogaus kūne ir jo sandaroje yra absoliučiai susiję.
O judesys man visuomet buvo pats geriausias vaistas, padedantis nuimti simptomus. Žinoma, judesys nėra vienintelis būdas gijimui ir vien tik judesys manęs neišgydė – tai buvo savęs, savo vidaus, savo kūno suvokimo kelionės pradžia. Ši kelionė buvo apie įsiklausimą į save: nuo ko atsiranda skausmas, kas ir kaip veikia, taip pat apie dalyvavimą įvairiuose mokymuose, kineziterapijos seminaruose, padėjusiuose suvokti ir įgyti realių praktinių žinių apie savo kūną ir įvairius jo procesus.
Ar žmogaus fizinis kūnas yra apibrėžiamas tik sveikata, fizine išraiška, ar reikėtų kalbėti apie kažką daugiau?
Kūnas – tai namai, kuriuose gyvena mano siela, mano vidus. Kūnas visuomet parodo, kas vyksta viduje, kas viduje yra gerai, o kas negerai. Viduje jaučiu stresą, įtampą? Juos iškart lydės ir nugaros skausmas kūne. Galiu iškart susieti tokius dalykus, nes jie yra iš mano asmeninės patirties, daugelį metų trunkančios kelionės.
Kuo daugiau gilinausi meditacijų, judesio, įvairių terapijų pagalba, tuo geriau pradėjau pastebėti, įsiklausyti į savo kūną ir suprasti jo kalbą, kurios anksčiau nesuprasdavau. O kūnas iš tikrųjų kalba. Tiesiog, mes ne visada mokame klausytis. Aš taip pat nemokėjau – todėl man skaudėjo vis labiau, labiau ir labiau, kol galų gale nepradėjau suprasti kūno kalbos ir nepajutau palengvėjimo. Todėl dabar, jei tik pajaučiu kažkokį simptomą, man pradeda kažką skaudėti, iškart žiūriu, kas mano viduje yra blogai: kur esu nelaiminga, kur galbūt laikau pyktį, kur padariau kažką ne taip, nes tikrai tai yra susiję dalykai. Kūnas visada atspindi mano vidų – tai didžiausia tiesa, kurią atradau.
Vadinasi, kūnas, širdis ir siela yra stipriai susiję ir tai nėra viso labo tik mitas, tiesa?
Taip, tikrai susiję. Dar pridėčiau, kad kūno kalba yra tiesiog kitokia, nes kūnas kalba pojūčiais. Tai labai svarbu, nes mes, mūsų protas kalba žodžiais, vidų ištransliuoja per žodžius, o kūnas viską transliuoja per pojūčius. Ir jei mes pradedame skaityti, suprasti savo kūno kalbą, kuri, manau, yra gan individuali kiekvienam žmogui (juk jei man stresas, man skauda nugarą, o galbūt kažkam skaudės galvą?), galime labai daug suprasti ir išmokti.
Žmoguje viskas yra susiję. Aš manau, kad žmogus yra kaip vienas nedalomas vienetas, todėl mitas, kad reiktų kažkur nuošalyje palikti protą, jausmus, ar kažkurią kitą savo pačių dedamąją dalį – viskas yra svarbu ir susiję. Pavyzdžiui, emocijos: juk viskas, ką jaučiame ir išgyvename tiesiogiai pereina per kūną, be jokių išimčių! Todėl domiuosi psichosomatika, dirbdama su kūnu žiūriu į jo procesus holistiškai.
Taip pat, sakykime, protas: juk labai gerai, kad jį turime, kad analizuojame įvairius dalykus, sprendžiame. Esmė būtų negyventi vien tik mintyse, o, pavyzdžiui, jausti ir jausmus ar dažniau nusileisti iš minčių erdvės, į kūną ir jo pojūčius – taip galėsime gyventi pilnavertišką gyvenimą, kuriame nieko nereikės atsisakyti. O kūnas tik padės iš tiesų patirti visą gyvenimo grožį ir skonį!
Migle, kaip tu suvoki žmogaus kūno galimybes?
Kalbant apie kūno galimybes, iškart prisiminiau savo pačios suvokimą, kurį patyriau prieš porą metų, dalyvaudama vandenlenčių sporto stovykloje, kurioje vedžiau jogos užsiėmimus: mano kūno galimybės neribotos!
Toje stovykloje mano kūnas gavo absoliučiai kitokį krūvį, kurio dar nebuvau bandžiusi – išbandžiau vandens sportą, kuris yra gan ekstremalus. Buvo taip gera suprasti, kad judesio būdas, kurį pati praktikuoju kasdien, jau yra mano gyvenimo būdas, mano kasdienybė, kasdieniai ritualai, bet aš galiu daryti ir salto ant batuto, galiu praktikuoti fizinį krūvį ant vandens, galiu daryti saulutes ir kitokius dalykus – kol nepabandai, tol nežinai! Bet pabandžius supranti, kad kūnas visa tai gali.
Tuomet su ekstremaliu sportu labai stipriai susiejau ir savo pačios praktikuojamą meditatyvaus judesio filosofiją – keliones per judesį į savo vidų ir iš vidaus keliones atgal į išorę, ir vėl per judesį. Kalbant apie ekstremalų sportą, supratau, kad ši praktika man padeda išlaikyti vidinę ir išorinę pusiausvyrą, ramybę.
Ar moterys ir vyrai turėtų skirtingai rūpintis savo kūnu? Kokie būtų pagrindiniai skirtumai?
Aš iš esmės dirbu tik su moterimis, kadangi pati esu moteris, turiu moterišką kūną, tad geriausiai galiu pajausti jį ir tam tikrus jame vykstančius procesus – jie vis tiek yra kitokie, todėl ir judesys moters kūnui reikalingas kitoks. Todėl visos „Grožio treniruočių“ programos yra orientuotos būtent į moters sveikatą ir grožį. Jose kreipiame dėmesį į savo kūno sveikatą, į savo grožį, į kūno linijas, į požiūrį save ir savo kūną matyti „iš giliau“, pritaikome visa tai savo kasdienybėje.
Todėl visas šis projektas jau išsiplėtė: ne tik į patobulintas fizinines treniruotes, bet ir į požiūrio keitimą, plėtimą, savęs kaip moters, savo kūno suvokimą. Ir, svarbiausia, visuminį suvokimą kaip pasirūpinti savo sveikata ir savo grožiu.
Išskirtinai moteriška kūno priežiūra būtinai turėtų įskaičiuoti krūtinės sritį ir dubens dugno raumenis – tai sritys, kurioms reikalingas ypatingas, reguliarus dėmesys, judesio, masažo praktikos.
Ką galėtum pasakyti apie masažą, ar tai moteriai yra tik malonumas, ar būtinybė?
Per sąmoningą prisilietimą ir tam tikrą giliųjų audinių masažą, per tam tikrus tempimus, per ajurvedinį jogos masažą ir būtent moterims skirtą krūtinės priežiūros programą „Breast care“ ne tik gerinu savo ir kitų moterų kūno sveikatą, bet kartu ir kviečiu moteris atkreipti daugiau dėmesio į jų kūnuose vykstančius procesus. Galbūt kažkur jaučiate įtampas, skausmus, ar tiesiog kitokius pojūčius?
Atkreipus į tai dėmesį ir laiku pastebėjus kūno jausenos pokyčius, vėliau galima pasirinkti kažkokį sau tinkantį judesio ar net gyvenimo būdą, gauti specialių, rekomenduojamų pratimų, kaip terapiją ar prevenciją.
Masažas nėra vien tik raumenų atpalaidavimas ar tiesiog poilsis, bet ir specifinė kūno terapija, matymas truputį giliau. Todėl masažą, be abejonės, tikrai rekomenduoju visiems.
Apie ką yra visas tavo sukurtas projektas moterims „Grožio treniruotės“, kokia jo misija ir esmė?
„Grožio treniruotėse“ per įvairias judesio praktikas ieškome tinkamo sau būdo pasirūpinti savo moteriška sveikata, plečiame grožio konceptą. Nes grožis toli gražu nėra susikurtų standartų atitikimas – tai gyvybinės energijos tėkmė kūne. Tikrasis grožis prasideda nuo meilės ir pagarbos sau, savo kūnui, aplinkai ir tt.
Projektas yra apie tai, kad mes, moterys, leistume savo kūnui atspindėti tai, kas esame iš tiesų. Kviečiu moteris negyventi pagal kažkokį susikurtą standartą, bet sakyti tai, ką jaučiame, jausti tai, ką jaučiame, išreikšti tai, ką jaučiame per kūną, kad protas, kūnas ir širdis visuomet būtų harmonijoje. Taip pat mokomės jausti pagarbą sau, savo kūnui, kaip ir kitiems žmonėms, aplinkai. Meilė sau man visų pirma ir reiškia pagarbą sau, įskaičiuojant ir visą supantį pasaulį.
Kaip tik artėjant Valentino dienai turiu planų parengti medžiagos moterims meilės sau ir savo kūnui tema: pradedant pagarba sau, savo kūno pojūčiams, savo procesams, gyvenimo būdui, žmonėms, kurie supa, aplinkai, tam, ką gauname iš gyvenimo, ir apskritai, kokias galimybes turime. Pirmiausia žengia padėka, pagarba, atsakomybė už save, savo kūną, ir tik tuomet laisvė, išsilaisvinimas. Bet apie viską jau netrukus!
Migle, ko palinkėtum visoms moterims, norinčioms gyventi sveikai ir laimingai?
Skirti laiko sau. Rasti laiko nuo visų dienos darbų, reikalų, vaikų, šeimos – tiesiog turėti SAVO laiką, tiek, kiek gali, kad ir penkiolika minučių per dieną, ir daryti tuo metu tai, kas tau iš tikrųjų malonu. Ir tai jokiu būdu neturi būti meditacija, kaip prievolė, ar judesys, kaip prievolė – ne, tiesiog tuo metu daryk tai, kas tau tikrai malonu. Jei norisi pamedituoti, galbūt tai irgi galima padaryti per judesį, nebūtinai sėdint? Linkiu atrasti sau maloniausius būdus viskam ir visuomet leisti savo kūnui atspindėti tai, kas iš tiesų esame!
Kalbino Miglė Kačinskaitė
Plačiau apie „Grožio treniruotes“: https://groziotreniruotes.lt/
Naujausi komentarai