Nuo seno žmonės, susidūrę su naujovėmis, stipriai lenkiančiomis laikmetį, į jas žiūrėdavo su nerimu ir nepatiklumu. Nors pasaulinis progresas stipriai praplėtė visuomenės sąmoningumą, tačiau vis dar liko sritis, apipinta prietarais ir stipriomis abejonėmis. Kokia ji? Netrukus sužinosite.
Violeta Petraitienė, užrašiusi penkias „Savęs ir visatos pažinimo link“ ir dvi „7 sąmonės augimo ciklai“ knygas bei jos bendražygis Rimantas Ruzgys, 2021 metais įkūrė Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokyklą (trumpinys PTP). Galbūt jus šokiruosime, tačiau šios mokyklos pagrindiniai Mokytojai, žmogaus akiai kol kas nematomos sąmoningos energijos – tai Pakylėtieji Valdovai, Elohimai, Arkangelai ir kiti. Dalis jų net gyveno Žemėje. Manote, kad to negali būti? Tačiau kalbintos šios mokyklos mokinės pasidalino akivaizdžiais pokyčiais, kurie paneigia bet kokias abejones. O Violetos ir Rimanto atsidavimas mokyklai bei tarpininkavimui tarp žmonių ir subtilaus pasaulio tik patvirtina, kad laikas atsisakyti senų prietarų, praplėsti sąmonę ir į dvasingumą pažiūrėti racionaliu žvilgsniu.
„Žmogus gali būti laimingas tik tada, kai suvokia, kas jam patinka“
Tokius Kūrėjo žodžius Violeta perduoda pristatydama PTP veiklą ir akcentuoja, kad žmogus laimingas tada, kai žino, ką nori daryti ir turi ryžto bei vidinės jėgos tai pasiekti, taip pat moka valdyti mintis ir jausmus. Visa tai leidžia žmogui augti.
PTP mokyklos pirmos pakopos 6 mėnesių programą sudaro 24 pamokos ir 6 fakultatyvai. Kuo jie skiriasi? Pamokos ir jų temos nustatytos subtiliųjų mokytojų. Pamoką sudaro dvi dalys – teorija ir meditacija. Per pastarąją jungiasi subtilieji mokytojai ir perduoda informaciją bei energiją, kuri keičia mokinių energines struktūras, pravalo blokus ir sujudina karminius dalykus. Pokyčiai vyksta tiek žemiškoje sąmonėje, tiek sielos plane. O fakultatyvų laikas skirtas pokyčių įsitvirtinimui, po kurių žmogus gali priimti naujas energijas ir vyksta dar gilesni procesai.
Programa apima dvi pakopas. Pirmoji trunka 6 mėnesius ir pagrinde skirta žemiškosios sąmonės pokyčiams bei šiek tiek sielos planui. Jos tikslas – padėti žmogui išjudinti vidinę jėgą ir patikėti, kad jis gali keisti savo gyvenimą ir įgyvendinti siekius bei svajones. Kadangi dauguma gyvena savotiškoje minčių klampynėje ir yra priklausomi nuo aplinkos bei savo vidinių trikdžių, labai sunku pasiekti norimą pokytį. Šioje mokykloje į pagalbą ateina didžiulė subtilaus pasaulio jėga, galinti padėti norintiems keistis.
Anot Violetos Petraitienės, PTP nėra labai tikslu vadinti vien mokykla, nes persipina daugybė dalykų. Čia suteikiamos žinios, kaip tikslingai pasiruošti ir pakeisti gyvenseną, kad žmogus galėtų pereiti į keturmatę erdvę bei ją suvokti. Jis turi suprasti naujus visatos dėsnius ir pamažu keisti savo realybę.
Dar vienas mokyklos tikslas – paruošti kuo daugiau žmonių, galinčių perleisti per save šviesą, t. y. aukštų vibracijų dažnius. Todėl labai keičiama energetinė struktūra. Dėl šių pokyčių galima daugiau suvokti ir pajausti tiek supantį pasaulį, tiek vidines energijas. Jei žmogus gražiai keičiasi, jam atsiveria gebėjimai gydyti save ir kartais kitus, perleisti energijos srautą per save. Tačiau net tai nėra esminiai dalykai.
Svarbiausia, padėti žmogui tapti sąmoningu ir savarankišku, gebančiu suvokti kas su juo vyksta, valdyti mintis ir jausmus. Todėl tai nuolatinis darbas su savimi ir pagrindinė besimokančiųjų užduotis. Vien tik klausymas ir meditacijos, be savarankiškų namų darbų, neduos šimtaprocentinės naudos. Mokiniai, kurie klausosi subtiliųjų mokytojų ir Violetos bei Rimanto rekomendacijų, pasiekia labai daug. Keičiasi jų ir jų šeimų gyvenimo kokybė.
Apie vidinius ir išorinius pokyčius mielai sutiko pasidalinti PTP antros pakopos mokinės – Rita Laukytė, Lina Šnarė ir Jolanta Brazienė. Rita ir Jolanta su Violeta dirba bei žmonėms padeda jau seniai, tačiau be dvejonių kibo į mokslus PTP mokykloje, nes tokių mokymų dar niekada nebuvo – tai dovana žmonėms su viltimi, kad jie pradės intensyvius pokyčius kolektyvinėje sąmonėje.
Rita Laukytė: eidamas į mokyklą ar į asmeninę sesiją, turi prisiimti visą atsakomybę už savo pokytį, o gausi tiek, kiek gali paimti.
Rita Laukytė – buvusi verslininkė, ilgametė Violetos bendražygė ir PTP mokyklos antros pakopos mokinė. Padeda žmonėms plėsti sąmonę ir atverti širdis.
Kuo anksčiau užsiėmėte ir kas paskatino keisti gyvenimo būdą?
Anksčiau turėjau parduotuvių verslą ir viskas gerai sekėsi tiek veikloje, finansuose, tiek asmeniniame gyvenime. Tačiau tai nebuvo tikrasis širdies kelias, kuriuo būčiau galėjus ir toliau eiti, todėl paskutinius kelerius metus pradėjau jausti vidinį Kūrėjo skatinimą atsisukti labiau į save ir keisti mąstymą bei įpročius. Kurį laiką nesiryžau ir vis atidėliojau. Kol vieną dieną, susiklosčius aplinkybėms, prasidėjo stiprus vidinis skausmas.
Dabar atsigręžusi atgal suprantu, kad Kūrėjas iki Violetos vedė labai tikslingai. Pamenu, kaip su šeima buvome susiplanavę kelionę į Kroatiją, bet planai netikėtai pasikeitė ir išvykome į Egiptą. Šioje kelionėje susipažinau su Violetos seserimi.
Kadangi esu daug įsikūnijimų praleidusi Egipte, čia man buvo sužadintos senos būsenos, savotiškas ilgesys ir vidinis skausmas. Nors gyvenimas nepasikeitė ir viskas puikiai sekėsi, skaudėjo viduje. Net miegodama jausdavau širdies skausmą. Vienu metu maniau, kad prasidėjo depresija, tačiau ta sunki būsena vedė į pokytį.
Tada, prieš 15 metų, dar mažai ką supratau apie energijas, tačiau Violetos sesuo labai atsargiai, pamažu pasakojo, kas tai yra. Kadangi procesas jau buvo prasidėjęs ir reikėjo greičiau judėti pirmyn, neilgai trukus susipažinau su pačia Violeta ir mudvi tapome bendražygėmis.
Kūrėjas ir Mokytojai pirmiausia mus labai tikslingai vedė per patirtis ir praktikas, o paskui ateidavo patvirtinančios žinios. Tokia buvo mano kelio į pokyčius pradžia.
Ar su naujo kelio pradžia vidinis skausmas greitai praėjo?
Ne, tam prireikė kelerių metų, kol išsigrynino ir pasikeitė visos struktūros bei mąstymas, nes tas skausmas nebuvo tik šio gyvenimo minčių darinys. Įprastai žmonės prisikuria įvairių lūkesčių, panyra į negatyvias mintis ir pasijaučia prastai, tačiau mano atveju vidinis skausmas buvo daug gilesnis, siekiantis itin senus įsikūnijimus. Todėl reikėjo laiko, kol atsilaisvino visos dalelytės. Kita vertus, tai mane labai augino.
Kaip jautėtės patyrusi energijų tekėjimą per save? Ar nebuvo nejauku?
Kadangi aš mačiau, kaip dirba Violeta, man nebuvo naujiena. Vis tik, kai pirmą kartą pajaučiau rankose intensyvų, savotišką gėlimą ir tempimą, nustebau, nes buvo šiek tiek netikėta ir staigu. Pamenu, kaip per Jonines sėdėjau ant upės kranto ir kol Violeta dirbo su kitomis merginomis, nusprendžiau pabendrauti su Kūrėju. Staiga taip pradėjo skaudėti ir tempti rankas, kad atpažinau prasidėjusius procesus. Žinoma, protui buvo keista, tačiau Violeta patikino, jog atėjo laikas susipažinti su savo Mokytoju.
Kiekvienam žmogui veriasi skirtingai ir pojūčiai nevienodi, tik juos reikėtų priimti ir neišsigąsti. Gydūnams labiau pradeda skaudėti rankas, kitiems – galvą ar nugarą, kol srautai prasimuša. Kadangi jau daug metų dirbu su žmonėmis ir stebiu šiuos procesus, matau, koks individualus kiekvieno kelias. Kartais, atsivėrus energijų tėkmei, žmonės bijo jomis naudotis, nes protas ieško būdų, kaip teisingai jas valdyti, ar tiesiog dar nepasitiki savimi.
Man viskas ėjo iš širdies, todėl protas nelabai kišosi. Tiesiog stebėjau savyje vykstančius procesus ir pokyčius. Taip pat rekomenduoju neskubėti ir kitiems, nes situacijos susidėlioja savaime. Svarbu suvokti, kokios energijos teka ir pirminę jų kryptį. Taip identifikuosite, kaip jos skleidžiasi ir koks jūsų talentas.
Koks gebėjimas atsivėrė jums?
Pajutusi energijų tėkmę per rankas, pamaniau, kad būsiu gydūnas. Jos iki šiol teka ir viskas vyksta savaime, rankos ir kūnas patys žino kaip judėti, tačiau pats darbo pobūdis pasikeitė – nuo gydūno energijos iki sąmonės plėtimo žmogui. Kitas svarbus veiklos procesas – širdžių atvėrimas.
Pastebiu, kad be galo daug žmonių turi užvertas širdis, tačiau neatvėrę, nesuvoksite subtilaus pasaulio ir negalės tekėti energijų srautai. Tad mano viena pagrindinių užduočių – padėti žmogui atverti širdį.
Mano darbas apima ir daugiau dalykų. Galiu įeiti į žmogaus struktūrą ir dirbti su kietosiomis žmogaus dalelėmis. Kaip tai vyksta? Pavyzdžiui, kai Violeta parneša informaciją, mano sąmonės struktūra ją įmaterina.
Kai dirbu su žmogumi, per begalę vykstančių procesų į jo žemiškąją sąmonę leidžiasi Aukščiausiosios sąmonės dalelytės su informacija. Jei per daugybę įsikūnijimų ir skaudžių patirčių asmens struktūroje susidarė sukietėjimai, sutankėjimai, pirmiausia reikia juos atlaisvint.
Po pirmųjų gydymo seansų, kada padėdavau nuimti sąnarių skausmus ir net išvengti operacijų, neilgai trukus mano Mokytojas Sanat Kumara pasakė, kad eisiu kitu keliu. Nors sielos plane priklausau gydūnų šeimai, bet dvasios plane esu karys. Ką tai reiškia? Kai dieviškosios dalelės leidžiasi iš aukščiausių planų per tankėjančius planus į žemiškąjį ir susiduria su išgyventomis sudėtingomis situacijomis, jos išmuša tas daleles ir šios išsikraipo. Tad kario misija atstatyti iškraipymus, todėl aš dirbu būtent su tomis pažeistomis, iškreiptomis struktūromis, kad galėtų įsitvirtinti dieviškos dalelės. Lygiai taip padedu ir Violetai, kad dar labiau prasiplėstų ir išlaisvėtų jos struktūra, ir galėtų priimti energijas. Toks vyksta bendradarbiavimo procesas.
Žinoma, kiekvienas žmogus ir pats eina per vidinius pokyčius, tačiau kartais reikalinga kitos struktūros pagalba, kad greičiau vyktų transformacija. Pamenu, kartą Violetos dukterėčia paprašė mūsų pagalbos ir seanso, o mes Mokytojams sakom: „juk jūs nuleidžiate energijas ir padarysite viską“. Tačiau jie atsakė, kad mes esame jų rankos ir kojos.
Dabar pokyčiai vyksta su visais, tik ne visi tai supranta. Neseniai turėjau seansą, kai mačiau kaip žmogaus struktūroje tarsi atplėšė ir su jėga atidarė „kosmines duris“. Tada mokytojų klausiau, kodėl taip, juk galėjo savaime atsidaryti, tačiau jie patikino, kad nebėra laiko ir reikia pagreitinti procesus.
Dabar visoje visatoje vyksta intensyvūs pokyčiai ir subtilusis pasaulis bendradarbiauja, kad ir mes paskubėtume. Nes žmonija pagal terminus labai vėluoja. Tad kuo daugiau žmonių įneša pokytį į savo sąmonę, tuo greičiau vyksta transformacija.
Kodėl rekomenduotumėte mokytis Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokykloje?
Dažnai žmonės mėgsta eiti pokyčiu keliu patys, susirinkdami žinias ir jas pritaikydami. Viskas tame yra gerai, tačiau bendruomenėje vyksta greitesni procesai. Pavyzdžiui, jau daug metų dirbu su žmonėmis ir vedu asmenines sesijas, tai galėjau ir toliau eiti tokiu keliu, tačiau esu mokykloje. Ją ne veltui Mokytojai suorganizavo, nes bendruomenė sukuria platesnį kanalą, galintį priimti visiškai kitokias daleles. O vienas žmogus neišneštų tokios jėgos.
Nors susirenka labai skirtingo sąmoningumo lygio žmonės, tačiau visiems vyksta procesai pagal jų individualias galimybes. Šioje mokykloje vyksta pagreitinti giluminiai pokyčiai mokinių struktūroje ir sąmonės kanale. Jei kistų natūraliai, prireiktų galbūt dar kelių įsikūnijimų. Tik su žemiškąja sąmone jau reikia dirbt patiems ir niekas už mus to nepadarys.
Įprastai į šią mokyklą pašaukia pati siela, žinodama į kokią transformaciją eina. Tik protas gali suabejoti. Pavyzdžiui, antroje pakopoje mokosi net pati Marija. Ji taip pasirinko, kad nereikėtų kūnytis ir tiesiog taip praeitų tam tikras transformacijas.
Šioje mokykloje mokiniai neįspraudžiami į rėmus, o tiesiog gauna impulsą, srautą, energiją ir eina individualiu keliu. Kiekvienas atranda savo kryptį ir kaip nori save išreikšti. Nėra jokio skirtumo kaip save realizuosite.
Lina Šnarė: visi gali būti laimingi, augti ir turėti energijos. Pasaulis tikrai nėra kančių vieta, kaip kartais galvojama, ir niekas čia neatėjo kentėti.
Lina Šnarė – daugiau nei 16 metų praleido IT versle, juvelyrikos prekės ženklo įkūrėja, dabar dirba su žmonėmis pasitelkdama energijų pagalbą, savo aukštesniąją ir aukščiausiąją sąmones. Antros pakopos PTP mokyklos mokinė.
Kada prasidėjo jūsų saviugdos kelias ir kas paskatino juo eiti?
Jis prasidėjo maždaug prieš 15 metų. Tuo metu mano gyvenimas buvo tiesiog nuostabus ir sėkmingas, bet viduje nejaučiau džiaugsmo, trūko energijos ir jutau tuštumą. Taip susiklostė aplinkybės, kad nuėjau į jogą ir joje augau apie 5 metus. Vėliau atsirado Rytų praktikos – cigunas, kuriam skyriau taip pat apie 5 m., tada dar apie penkerius dirbau su vienu mokytoju. Kiekvienas iš šių penkiolikos metų etapas labai svarbus ir brangus, nes sustiprėjau fiziškai ir energetiškai.
Praėjusi šiuos etapus, norėčiau akcentuoti, kad nereikėtų užstrigti tuose pačiuose procesuose ir žiniose. Jei jaučiate, kad sustojote, kad praktikose jaučiate komfortiškai, nuolat girdite tik tas pačias tiesas ir jaučiate tas pačias energijas, verta susimąstyti ar „nepastrigote“ ir ar neišaugote iš šio augimo etapo.
Po minėtų penkiolikos metų atėjo etapas, kai mano kelyje žemiškų mokytojų, kurie padėtų augti, neliko. Metus laiko meditavau pati, kreipdavausi į Kūrėją, į Mokytojus. Po „savarankiškų“ metų į rankas pateko Violetos Petraitienės knygos. Iš karto pajutau stiprią ir šviesią energiją, kurią nešė jos užrašyti laiškai. Pasiprašiau į konsultaciją, nors nebuvo nei konkrečių klausimų, nei supratimo, kodėl man to reikia. Per asmeninę konsultaciją ji manęs paklausė, kodėl nepriimu dovanos. Jei atvirai, net nesupratau apie ką ji kalba. Tada patikino, jog turiu dovaną ir galiu padėti žmonėms. Patrūkčiojusi pečiais sutikau naudoti šią dovaną. Grįžusi namo susisiekiau su bičiule ir pasiūliau būti tuo mano pirmuoju bandymu. Seanso metu energijos buvo tokios stiprios, kad bičiulė jo metu negalėjo ne tik pajudėti, bet ir prašnekėti. O aš tiesiog mačiau ir žinojau iš vidaus, ką turiu daryti. Abi buvome, švelniai tariant, nustebusios.
Vėliau, tarsi „iš kažkur“ pradėjo rastis žmonės, o pokyčiai jų gyvenimuose vyksta tokie akivaizdūs, kad galima tai vadinti stebuklu, atsitiktinumu, tačiau faktas lieka faktu – pokyčiai vyksta, jie yra tvarūs ir iš esmės keičiantys žmogaus suvokimą apie save ir gyvenimą.
Kiekvienas seansas yra unikalus, per jį vyksta tai, ko reikia žmogui. Aš, kaip ir kiti su energijomis dirbantys žmonės, esu tarpininkas tarp subtilaus pasaulio ir žmogaus, taip padedu kelti energinį lygmenį ir sąmoningumą. Per mus dirba Kūrėjas ir Mokytojai, todėl mes, tie tarpininkai, esame tarsi jų rankos. Išimamos programos, blokai, valomas minčių laukas, mentalinė, emocinė sąmonės. Atveriama, gydoma sužeista širdis, kalbuosi su žmogaus sielos sąmonė, aukštesniąja sąmone. Mokytojai, jei yra tikslinga, perduoda tam žmogui tikslingą informaciją. Vyksta be galo daug procesų, kurių išvardinti neužtektų viso šio straipsnio (šypsosi). Pagal žmogaus situaciją darbas vyksta jo žemiškame ir subtiliajame plane. Jungiasi ne tik Kūrėjas bei Mokytojai, bet ir mano aukščiausioji sąmonė. Aš su savo žemišku protu tokių dalykų negalėčiau padaryti.
Ten kur prisijungia subtilieji planai, pokytis žmogaus gyvenime neišvengiamas.
Kodėl nusprendėte mokytis Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokykloje?
Kai antrą kartą nuvykau pas Violetą, ji pasakė, jog organizuojama tokia mokykla, o aš nedvejodama paprašiau, kad užrašytų. Tiesiog žinojau, kad turiu dalyvauti ir visas nueitas kelias buvo pasiruošimas būtent šiai mokyklai, šiam etapui.
Kas mokantis pasikeitė jūsų gyvenime?
Dabar esu antroje pakopoje ir per tuos visus metus vyksta nesuvokiamos transformacijos. Aš net neįsivaizdavau, kad tokie dalykai egzistuoja ir nuolatiniai atsivėrimai vyksta kasdien, kas savaitę. Kai esi teisingame kelyje ir padeda Kūrėjas bei subtilieji Mokytojai, mėnuo jau yra labai ilgas tarpas pokyčiams.
Daugelis į mokyklą ateina intuityviai, nes jaučia vidinį poreikį išskleisti save ir būti tuo, kuo iš tikrųjų yra. Nes kiekvienas ateidamas į šią Žemę atsineša sielos planą ir jos užduotis, ką turėtų padaryti per gyvenimą, kokias pamokas patirti ir kokias energijas (vadinamas karmas) transformuoti. Pavyzdžiui, kažkokius santykius, situacijas perkurt ir perjaust. Kai žmogus gimsta, gauna tuščią žemišką sąmonę, kuri užpildoma įvairiomis programomis, priklausomai nuo tėvų auklėjimo, aplinkos, šalies, kolektyvinės sąmonės ir t. t. Tai pirmiausia pradeda jomis gyventi, kaip sakau – namas, medis, vaikas – ir vykdyti proto norus. Pavyzdžiui, ir aš iki maždaug 30 metų tuo gyvenau, o siela negalėjo pasireikšti.
Jei žmogui stinga valios ir dominuoja protas bei ego, tai sielos užduotys nevykdomos. Kol protas tai atstumia, tol siela verkia, gyvenimas griūna, santykiai nesiklosto, pinigų nėra ir žmogus niekaip savęs neranda arba atvirkščiai, kaip nutiko man, išorinis gyvenimas klesti, tačiau vidus verkia, jaučiama tuštuma, ilgesys kažkam, ko nesuvoki.
Mokykloje per dvi pakopas pereinami visi lygmenys ir nuolat vyksta transformacijos. Nėra taip, kad visi būtume tik besąlyginėje meilėje, skraidytume padebesiais ir atsiribotume nuo sociumo ar aplinkos. Nieko panašaus. Vyksta rimtas, konstruktyvus darbas tiek paties žmogaus, tiek ir Mokytojų.
Kai pasižiūriu atgal ir palyginu, kokia buvau mokslų pradžioje ir dabar, tai lyg du skirtingi žmonės. To nebūčiau patyrusi ir pasiekusi, jei būčiau likusi savo įprastoje meditacijų rutinoje, kokioje buvau iki mokyklos.
O su kokiais iššūkiais tenka susidurti?
Tokių iššūkių tikrai patyriau – transformacija reikalauja valios, pasitikėjimo Kūrėju ir savimi. Kai būna sunku tiek fiziškai, tiek emociškai ir protas maištauja, sąmoningai suvokiu, kad mano protas ribotas ir net siela tam tikra prasme ribota, lyginant su Kūrėju, tada prašau, kad jis mane imtų už rankos ir pravestų per sudėtinga pokyčių etapą. Tiesiog suvokiu, jog tai reikalinga mano sielos, esybės augimui. Jei tik žmogus pradeda savęs gailėti ir skųstis, kaip sunku, automatiškai sustoja.
Reikia suprasti, kad tokiuose pokyčio procesuose, kai viskas išsijudina ir į paviršių kyla ne pačios maloniausios būsenos ir emocijos, niekas dėl to nekaltas. Tai paties žmogaus užgyventas „turtas“. Tai ypač pasireiškia pirmoje pakopoje. Antroje vyksta jau šiek tiek kitas darbas.
Patarčiau, net kai protui baisu ir viduje viskas kunkuliuoja, tiesiog pasitikėti Kūrėju ir prašyti, kad padėtų. Ir jis tikrai padeda. O mokykloje palaiko ir mokyklos bendruomenė, kuri eina tuos pačius pokyčių procesus.
Ar valant įsitikinimus ir blokus ateina suvokimas, kodėl jie susiformavo? Juk dalis jų gali būti iš praėjusių gyvenimų
Įvairiai, kartais ateina aiškumas, o kartais ne, priklausomai nuo situacijos. Jei tai nėra labai svarbu ir žmogus labai stengiasi, tiesiog blokus ir suvokimo ribojimus pašalins be jų suvokimo. Jeigu yra stiprus karminis mazgas, pirmiausia kartos tas pačias situacijas, kol žmogus susivoks. Tačiau atsitinka ir taip, kad keičiantis žmogaus energetikai ir sąmonei, keičiamas žmogaus likimas (ir karma). Įvairiai, vieno varianto nėra.
Kūrėjas visada žiūri, kiek žmogus deda pastangų, ir jei tikisi, kad viskas pasikeis nieko nedarant, tai taip nebus. Čia dviejų šokis – žmogaus ir Kūrėjo. Jei žmogus labai stengiasi ir nuoširdžiai dirba su savimi, jam visada suteikiama pagalba…
Dažnam protas sako, kad „ai, aš čia nesuprantu, čia ne man“ ir priskiria dvasinį augimą ir sąmonėjimą religijos reikalams. Neretas mano, kad medituojantis, su savimi dirbantis žmogus yra truputį neadekvatus ir gyvena tarsi savo iliuzijose. Jei taip iš tiesų yra, reiškia žmogus iš tiesų įėjo į iliuziją, nes atsiribojo nuo pasaulio. Taip neturi būti, tai nėra teisinga.
Kaip atpažinti Kūrėjo pagalbą ar jo žinią, kai veikia tik protas, o širdis uždaryta?
Iki 30 metų mano protas intensyviai veikė, o širdis buvo uždaryta, todėl ėjau per pamokas. Aš nepripažinau Kūrėjo, subtiliųjų planų, maniau, kad dvasingumas – tai ėjimas į bažnyčią arba šokiai aplink laužą su būgneliais ir varpeliais. Man tai netiko. Esu labai racionalaus proto ir tie dalykai, kurie buvo pateikiami, kaip dvasingumas, man nekėlė pasitikėjimo.
Mano kelias prasidėjo nuo sprendimo keistis. Tai buvo visa ko pradžia. Tiesiog viduje, iš labai giliai atėjo suvokimas, kad viskas, taip toliau nebus, o kaip bus aš nežinau.
Visiški pragmatikai galite garsiai pasakyti: „gerai, Kūrėjau, aš tikiu, kad tu esi, bet nejaučiu tavęs, nesuvokiu. Padėk man eiti tavo vedimu. Padėk man išskleisti ir suvokti, kas aš esu, padėk atverti širdį“. Savais žodžiais ir nuoširdžiai, su tikru ketinimu. Ateis žmonės, situacijos, o jūsų darbas – būti atidiems, visa tai priimti į savo gyvenimą ir neatmesti.
O toliau darbas su savimi, savo mintimis, emocijomis. Nes jei ir toliau manysite, kad dėl visko, kas vyksta gyvenime kalti kiti, jei už savo gyvenimą, mintis ir emocijas neprisiimsite atsakomybės, nei Kūrėjas, nei jūsų pačių siela nepramuš proto šarvų.
Mes visi esame vieno Kūrėjo dalelės, todėl nuolat reikia stebėti save, nesusireikšminti bei nekritikuoti kitų. O kuo daugiau bus šviesių ir sąmoningų žmonių, tuo greitesnis bus visų augimas.
Kaip kreiptis į Kūrėją? Vieni meldžiasi, kiti turi savų metodų, o kokia jūsų patirtis?
Paprasčiausias būdas susijungti su Kūrėjo energija – dėkingumo ir džiaugsmo energijos. Tuomet žmogus atveria save subtilioms energijoms įeiti į jo sistemą.
Aš kalbuosi su Kūrėju per mintį. Kartasis pasakau garsiai arba užrašau, t. y. kalbuosi ir per raštą. Tiesiog suformuluoju kreipinį, intenciją, mintį. Nedegu ypatingų žvakučių, nekuriu specialios aplinkos, tiesiog žinau ir jaučiu, kad esu ryšyje su Kūrėju ir galiu į jį kreiptis ten, kur esu, tada kai reikia ar yra noras.
Kiekvienas rytas ir vakaras prasideda ir baigiasi padėka Kūrėjui, Mokytojams, Angelams ir Arkangelams. Tai darau jau daug metų. Kuo labiau mintys nukreipiamos į Kūrėją, tuo labiau sutelkiamas dėmesys ir vyksta kvantinis įvykis, energija materializuojasi. Tiesiog elementari fizika.
Susijungimo ryšys priklauso nuo žmogaus vidinės švaros ir kanalo platumo, širdies tyrumo. Žmogus su netyrais ketinimais, puikybe nepasieks aukšto energinio lygmens. Gal kažką ir matys, jaus ar girdės, bet klausimas iš kokio plano ir ar tai nebus iliuzijos, kurios neaugina, o kaip tik eikvoja žmogaus gyvybinę energiją.
Kai dirbu su žmonėmis, einame į gilius sluoksnius, širdį, mentalinę ir sielos sąmones, žiūrime ar nėra užslėptos, pavyzdžiui, puikybės, ar neigiamų sielos įspaudų, patirčių. Ir jei pas žmogų yra, tarkime, susireikšminimas ar kiti neigiami dalykai, jam reikia tai suvokti bei tvarkytis. Nesusitvarkęs, neišsivalęs viduje, žmogus nepasieks aukšto energinio lygmens. Ne todėl, kad Kūrėjas jį kažkaip baudžia, o tiesiog todėl, kad neigiama energija ir vibracija, esanti žmogaus sistemoje, neleis jam kilti energetiškai.
Aukšto energinio lygmens žmogus protas ir sąmonė skaidrūs, be blokų ir programų. Per tokio žmogaus širdį prateka dideli kiekiai meilės energijų iš aukštų energinių lygmenų. Toks žmogus yra stabilus emociškai, suvokia gerokai plačiau ir giliau, ir tikrai neprimena nei keistuolio, nei neadekvataus visuomenės piliečio. Jo mintis turi stiprią realizacinę jėgą. Ne aplinkybės jį valdo, o jis kuria aplinkybes.
Toks žmogus jau turi vidinės jėgos su savo sąmone keliauti po subtiliuosius planus, priimti informaciją iš vis aukštesnių ir gilesnių Visatos sluoksnių. Apie tai jau kalbama antroje mokyklos pakopoje, tai gali daryti ir dalis mokyklos mokinių.
Baigdama norėčiau papildyti: kodėl žmonėms reikalinga pagalba ar / ir tokia mokykla? Jei yra labai stiprios, neigiamos programos ir blokai, jų išjudinimui reikia daug aukštų dažnių energijos. Todėl reikalingi pagalbininkai, kaip laidininkai, kurie gali įlieti į žmogų daug jėgos ir valyti tas programas.
Toks augimas yra nuostabus procesas ir visi absoliučiai galime to siekti. Tiesiog kasdien pastebėkite, kokios mintys ir emocijos jumyse. Suvokite paprastą tiesą, jei dominuoja nelabai teigiamos mintys ir emocijos, tokią energiją ir skleidžiate tiek sau, tiek savo artimiesiems, nes su visais esate susijungę nematomais kanalais ir perduodate jiems energiją, o jie atitinkamai jums. Kokios mintys – tokia ir aplinka, kokios emocijos, toks ir gyvenimas, kaip save suvoki, toks ir esi.
Jeigu norite visiems būti labai geri ir gelbėti pasaulį, pirmiausia patys turite tapti švariais kanalais, kad Kūrėjas galėtų įlieti daug šviesos ir energijos. Tada iš jūsų į aplinką sklis grynoji energija ir keis jūsų gyvenimą, santykius bei situacijas į gerąją pusę. Elementaru – kuo pats žmogus vibruoja (mintys, emocijos), tokią aplinką ir susikuria. Suprantu, kad pradėti keistis nėra lengva, bet tam ir yra PTP mokykla bei žmonės, galintys padėti. Čia tikrai švari, šviesi ir saugi erdvė. Tik svarbu nepasinerti į iliuziją, kad kažkas kitas už jus viską padarys, nes dirbti reikia pačiam, patikėti savimi ir pasitikėti Kūrėju.
Visi gali būti laimingi, gali augti ir turėti energijos. Pasaulis tikrai nėra kančių vieta, kaip kartais galvojama, ir niekas čia neatėjo kentėti.
Jolanta Brazienė: per Violetą perduodama energija be galo daugialypė, todėl kiekvieną paliečia tam tikrame lygmenyje, kuriame jam labiausiai reikia.
Jolanta Brazienė – Klaipėdos dramos teatro aktorė, PTP mokyklos antros pakopos mokinė, ilgametė Violetos bendražygė. Per meditacijas, seminarus, individualias konsultacijas, subtilių energijų padedama veda žmones į vidines transformacijas.
Kada prasidėjo kelias į sąmoningumą ir pradėjote domėtis neįprastais dalykais?
Pas mane viskas vyko paraleliai, o pradžia buvo knyga „Karmos diagnostika“, kurią gavau iš vienos dėstytojos prieš 23 metus. Kai suvokiau, jog yra kitoks pasaulis, mane tai labai įtraukė ir nuo to momento taip etapais ir ėjau. Prasidėjo knygų skaitymas, seminarai, toliau individualus kelias.
Kada pajautėte, kad jau galite padėti žmonėms?
Tuo metu tiesiog žinojau, kad jei nepagimdysiu dar vieno vaiko, tai nelabai kur ir nukeliausiu. Visada turėjau gerą nuojautą ir ji pasitvirtino. Pagimdžius antrą vaiką į mano gyvenimą atėjo informacija, kad galima susisiekti su savo dieviškąja komanda ir gauti žinias per savo aukščiausiąją sąmonę iš Akašos kronikų. Tad susiklosčius tokiai galimybei, ja ir pasinaudojau.
Tas mokymosi laikas buvo labai sunkus, bet įdomus. O sunkumas išugdo daug gerų savybių. Man tai prilygo stebuklui, nes gyvenimo srautas atnešė tai, ko tuo metu labiausiai norėjau.
Ateina mintis, idėja ir, jei tai pagal dieviškąjį planą, būtinai įvyks ir fizinėje plotmėje, tik reikia įdėti energijos, norint išlaikyti kryptingumą ir tikslingumą, kad tai taptų materija. Tada reikia rasti būdą, kaip įgytas ir atvertas dovanas pritaikyti gyvenime. Ir patikėkit, jei jau šios dovanos atsiveria, tikrai neliksim jų nepanaudoję. Gyvenimas spaus tol, kol rasime būdą jomis dalintis su pasauliu, dėl ko mes čia ir atėjome. Dabar galiu pasakyti, kad visi tie sunkumai turi be galo didelę prasmę. Ir ačiū Dievui, kad aš pasidaviau Jo vedimui, nes tai labai pakeitė mano vidinį ir fizinį gyvenimą. Dėl to galiu išgyventi pakylėjimo būsenas.
Dabar suprantu, kad toks kelias buvo tikslingiausias ir mane augino. Todėl jau vos po antro susitikimo su Violeta buvau paskatinta eiti dirbti su žmonėmis.
Jei kas būtų pasakę anksčiau, kad dirbsiu su energijomis, turbūt būčiau užsiblokavus. Būdavo įdomu žiūrėti, kaip kiti dirba, bet kad pati taip galėčiau, net minties nebuvo. Todėl kai pirmą kartą jungiausi ir pajutau ranka tekančią energiją, buvo stipru ir net sunku patikėti, kad tai su manimi vyksta. Tada pasikviečiau draugę, su kuria važinėdavome į ašramą ir kartu prisijungėme. Seansas buvo išties stiprus, net nesitikėjome tokio. Štai taip ir prasidėjo darbas su energijomis. Rekomendacijos keliavo iš artimos aplinkos – draugės vedėsi kitas drauges, mamas ir t. t.
Ar pagrindinį darbą atlieka energijos?
Taip, nes iš esmės mes patys savo protu negalime taip giliai matyti ir nuskaityti, ko žmogui reikia ar nereikia. Net kalbantis dvasingumo temomis ir analizuojant priežasties, pasekmės principus, kai susijungia emocinis ir mentalinis planai, visą laiką veikia energijos, tik reikia pastebėti. Pavyzdžiui, kai susitinkame su drauge, po ilgų ir greitai prabėgančių pokalbių, jaučiu kaip viduje vyksta pokyčiai, ypač, jei kažką svarbaus išgvildenome ir suvokėme. Žinoma, paskui svarbu tuos pokyčius gyvenime įtvirtinti.
Kai apmąstau ir analizuoju kažkokias iš atminties netikėtai iškilusias situacijas, padarius tinkamas išvadas ir išsprendus klausimą, pastebiu, kaip pas mane ateina žmonės su panašiomis situacijomis. Tada žinau, kam man to reikėjo, ogi tam, kad galėčiau padėti ir kitiems.
Energijos teka visą laiką, tik jas reikia pastebėti, nepriskiriant sutapimams ar tiesiog kūno pojūčiams.
Kas yra karma?
Tai nėra blogis, o tiesiog pasekmė to, ką žmogus susikūrė praeituose gyvenimuose. Tik reikėtų kelti klausimą, kodėl jis taip pasirinko? O todėl, kad rinko patirtis ir buvo įdomu daug ką išbandyti.
Visata – tai matrica, kurią sukūrė Kūrėjas. Žmogus kol kas kuria šeimas, bendruomenes, tautas, o paskui, išaugus sąmoningumui, kurs pasaulius. Ir visa tai grįsta mokslu, nėra čia jokios mistikos. Seniau man ir praeiti gyvenimai buvo mistika, kol neišmokau jų iškelti, o išmokusi susitvarkiau santykius su tėvais. Tai išties keičia gyvenimą.
Šioje matricoje galioja tam tikri dėsniai ir taisyklės, kurie veikia mus visus. Jie reikalingi tam, kad atėjus laikui išgrynintume savo kūrybą. Todėl čia nėra nei gero, nei blogo. Pavyzdžiui, žudikas Dievo rankose tarnauja, kaip karminis atstovas. Kai mes priimame blogį ir gėrį, tvirtai atsistojame ant abiejų kojų.
Į šią sukurtą Kūrėjo matricą ateiname žaisti, kurti save ir plėsti sąmonę. Niekur kitur nėra tokios galimybės tyrinėti, kaip šioje fizinėje planetoje. Čia galima ištaisyti tas karmines situacijas, kurias susikūrėme rinkdami patirtį. Tai galėjo būti juodoji magija, žudynės ir pan.,
Kai ateina tam tikras sąmonės lygis, žmogus pats supranta, ką turi ištaisyti. Tai kaip aš galiu žmogų apvogti ir ištraukti tai, kas dar nesuvokta. Karma yra tik pačios situacijos, kurias reikia atidirbti. Būna kartais prisijungia Karminė valdyba ir atriša vieną, kitą karminį mazgą, nes mato, kad, pavyzdžiui, žmogui reikia eiti dvasiniu keliu ir padėti žmonėms, tačiau taip būna labai retai. Įprastai per skausmą ir sunkumą žmogus turi kažką įgyti, tada jam niekas negali padėti, turi į suvokimą ateiti pats.
Karminės situacijos – tai galimybė sąmoningai atsibusti ir atpažinti energijas iš kur į kur link jos eina, o tada panaudoti dieviškiems tikslams. Pamenu, kaip pradėjus dirbti, man parodė vienos šviesios žynės istoriją. Ji dar buvo mokinė, tačiau jau prižiūrėjo vieno kaimelio bendruomenę ir pas ją ateidavo viena moteris, prašydama pagalbos. Žynė labai norėjo tai moteriai padėti ir atsiklausiusi vyresniųjų žynių, išmokė moterį naudotis šviesios energijos galia. Tie žyniai, suteikdami šį leidimą, žinojo kur link viskas vystysis, bet toks evoliucijos procesas – viskas ritasi žemyn, o tada kyla aukštyn į pradinį tašką.
Žynė išmokė ir perdavė energiją iš tyros širdies, norėdama padėti, tačiau ta moteris dar nebuvo pasiruošusi. Moteris norėjo panaudoti geriems dalykams, bet kitiems žmonėms padarė meškos paslaugą. Pavyzdžiui, moteris įsivaizdavo, kad grąžindama vyrą į šeimą pas vaikus, padarys gerą darbą, arba nudaigojusi blogo žmogaus karvę, suteiks jam pamoką. Kai energija naudojama „geriems“ tikslams nepasiruošus, ji tampa blogiu.
Štai ta gera energija, kažkada atiduota kilniais tikslais, virto juodąja magija. Ir tai žmogaus kūryba. Pati energija viduje šviesi, tik apraizgyta blogais ketinimais. Be to, ji yra sąmoninga, todėl galima jos tiesiog atsiprašyti. Kažkada aš taip ir padariau – atsiprašiau, kad naudojau nedieviškiems tikslams to nesuprasdama. Kita vertus, tuo metu tokia buvo mano užduotis ir rinkau patirtį.
Juodąja magija užsiimantis žmogus turi turėti išlavintą mentalą, tikėjimą ir pasitikėjimą tuo, ką daro, taip pat jėgą ir valią. Juodosios magijos lengvai neįvaldysi, tačiau ją galima išvalyti, atsiprašant šviesios energijos ir paprašant Dievo pagalbos, kad ją išvalytų. Taip išvalius lieka jėga, kurią galima naudoti dieviškiems tikslams.
O kaip vyksta darbas Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokykloje?
Ten kiek yra žmonių taip ir darbas vyksta, nes labai daug lygmenų. Pavyzdžiui, tiems, kam tik pradžia, eina vienas valymo etapas, o pažengusiems – kitas. Per Violetą perduodama energija be galo daugiasluoksnė, daugialypė ir daugiamatė, todėl kiekvieną paliečia tam tikrame lygmenyje, kuriame jam labiausiai reikia.
Nė vienas iš mūsų bendražygių negalėtų padaryti tiek, kiek tos energijos. Jų daromi pokyčiai itin giluminiai. Pamenu, vienu laikotarpiu turėjau mažai darbų, o paskui staiga užgriuvo – daug spektaklių ir mokslai PTP mokykloje. Kartą tuo pačiu laiku kaip pamoka teatre vyko peržiūra. Kadangi turėjau nemažai teksto, pamaniau, kad įsikišiu į vieną ausį ausinuką ir būsiu tarsi ryšyje. Bet paskui sudvejojau, kad dėmesio padalinimas nebus gerai ir pamokos įrašą įsijungiau kitą dieną. Tą kartą jungėsi svarbi energija, kuri pasakė, kad nežino ar gali dirbti su tais, kurių pamokoje nėra, o aš išgirdau, jog negalės prijungti prie to proceso. Kadangi į šiuos mokslus žiūriu labai rimtai ir niekada iki tol nebuvau praleidus, tie klaidingai išgirsti žodžiai mane taip „išsprogdino“, kad net trūksta žodžių. Vėliau nuvažiavus pas Violetą supratau, kad ta situacija iš manęs ištraukė seną bloką, kuris neleido išsiskleisti. Štai tokie įvykiai nutinka ne šiaip sau ir energijos veikia asmeniškai kiekvieną besimokantį.
Kaip galėtumėte padrąsinti, svarstančius dėl galimybės mokytis? Kai kurie baiminasi emocijų proveržio, kad kažko reikės atsisakyti ar net įprastas gyvenimas ims griūti
Galiu padrąsinti – taip, tikrai sugrius (juokiasi), bet tai, kas nereikalinga. Nesvarbu, eis ar neis į mokyklą, vis tiek ankščiau ar vėliau grius ir sprogs. Jei žmogus abejoja ar pavyks, ar už tokius pinigus negaus, ko tikisi, vadinasi, dar ne laikas. Juk pasiruošimui yra daug visko – meditacijų, knygų-laiškų.
Jei žmogus nori, bet bijo, kad neatlaikys kažko, nesugebės, reikėtų eiti. Juk kur daugiau, jei ne čia. Dabar ateina toks laikas, kai seni metodai, ypač žemų vibracijų, nebeveiks ir nepadės, kai ims griūti gyvenimas. Nepadės nė bandymas atsipalaiduoti alkoholiu ar pašėlti vakarėliuose, arba susitikti apkalbėti kitus. Vis labiau versis vidinė tuštuma. Kodėl dabar tiek savižudybių, psichikos sutrikimų ir panikos atakų? Viskas dėl to, kad žmonėms sunku patiems susitvarkyti ir laikyti viską savyje užgniaužus. Ypatingai sunku siekti pokyčių vienam, kai šeimoje niekas nepalaiko.
Šioje mokykloje viskas kitaip – kas savaitę vyksta po pamoką, duoda namų darbus, niekas neverčia ir nespaudžia, pažymių nerašo. Čia pats eini ir išjauti. Žinoma, jei reikia vidinius blokus valytis, tai jie keliami, bet čia nieko naujo – tas pats, kas įprastai gyvenime. Skirtumas tik tas, kad mokykloje valymas vyksta greičiau ir efektyviau. Dažnam reikėtų dešimties įsikūnijimų, kad išsivalytų ir išspręstų karminius dalykus, o čia pakanka vieno. Įsivaizduojat? Aišku, kai emocijos plaukia srove, reikia išlaikyti galvą virš jų, bet viskas praeina.
Tad jei viduje kažkas suvibravo, tikrai verta ir jei į žmogaus erdvę atėjo informacija apie mokyklą, vadinasi, jau pasiruošęs. Tiesiog sekti ženklus, sielos balsą ir nuspręsti kada laikas. Bijoti tikrai nereikia, nes čia bus bendraminčiai ir pagalba, o visi mokiniai apgaubiami tarsi saugiu energetiniu kokonu. Nežemiški mokytojai nuolat stebi, atpalaiduoja „virveles“, jei mato, kad sunku. Patraukia, paspaudžia stipresnį, nes regi, kad gali daugiau. Be to, mokiniai turi vienas kitą ir gali padėti, nes susirenka nemažai jau energetiškai dirbančių žmonių.
Svarbu mokytis stabilumo, kuo daugiau bus stabilesnių žmonių, tuo pasauliui bus geriau. Kartu su stabilumu ateina ir vis daugiau aiškumo, kad Žemėje nėra gerų ir blogų dalykų, tik norimas sielos patyrimas. Jei žmogus pradeda kažką kaltinti, skųstis ir pakimba emocijose, visada sakau, kad užsižaidė ir reikia išeiti iš iliuzijos bei pakelti sąmonę.
Į šią mokyklą laikas eiti, kai nebetenkina kažkokie įvardinti faktai, su kuriais neaišku ką daryti (būrimai, astrologija, numerologija, t. t.), o norisi gylio ir vidinio pokyčio. Žinoma, dažniausiai nebus tas pokytis, kokio protas tikisi, o toks, kokio iš tikrųjų žmogui reikia.
Visus norinčius daugiau sužinoti apie Prigimtinės Tiesos Pažinimo mokyklą kviečiame susisiekti žemiau nurodytais kontaktais:
Rimantas Ruzgys el. paštas rruzgys@mail.ru
Messenger žinutės per asmeninę Facebook paskyrą: https://www.facebook.com/rimantas.ruzgys
Parengė Rūta Steponavičienė
Naujausi komentarai