Rajita Kulkarni šiuo metu vadovauja Indijos Šri Šri universitetui. Taip pat ji yra Pasaulio Verslo etikos forumo prezidentė. Be jokios abejonės, šią indę galime vadinti viena iš pasaulio lyderių. Tuo pačiu ji tiesiog švyti moterišku grožiu – kur bekeliautų, ji pasipuošia sariu. Žinoma, išorinis grožis jai nėra pats svarbiausias. Lyderystės mokytoja Rajita Kulkarni pabrėžia – tikrasis grožis spindi iš vidaus.
Į Lietuvos sostinę Rajita Kulkarni atvyko, lydėdama savo guru Šri Šri Ravi Šankarą. Veikli indė mielai sutiko pasidalinti įžvalgomis apie moters vietą šių laikų pasaulyje.
Kaip moteris gali būti lyderė ir kartu spindėti moterišku grožiu? Dažnai tenka matyti, kad aukštus postus užimančios moterys tampa griežtos ir niekada nekalba apie jausmus. Jos ima kopijuoti vyrų elgesį ir net aprangą.
Nemanau, kad mums reikėtų taip elgtis. Turime pasitikėti savimi ir savo profesiniais gebėjimais. Mūsų, moterų, gebėjimas atjausti, maitinti, išjausti ir dirbti bendrystėje yra labai reikalingas lyderystėje.
Keliaudama po pasaulį, visuomet dėviu sarį ir mėgaujuosi gyvenimu, reikšdama savo moteriškumą.
Taigi, sakote, kad moteris turi rūpintis savo grožiu?
Kodėl gi ne? Aišku, viskam turi būti savos ribos. Jei vardan grožio einama prieš gamtą, tai jau nėra gerai. Tada kenčia kūnas, o tokių procedūrų poveikis – trumpalaikis. Tačiau moteris turi atrodyti deramai.
Kita vertus, visuomet moterims sakau: „Tave puošia ne makiažas, o dvasingumas“. Kai medituoji ir gyveni sąmoningai, atsiranda vidinis spindesys. O kai švieti iš vidaus, tada tau patogu su savimi tokia, kokia esi. Ir tas grožis, kuris skleidžiasi, yra amžinas.
Spėju, kad kalbate ne apie ypatingą išvaizdą – tokią, kaip modelių. Šis, vidinis, grožis slypi kiekvienos moters sieloje, argi ne taip?
Taip, turime žvelgti anapus išorės. Jei moteris puoselėja išvaizdą, bet viduje yra liūdna, kas iš to? Ir atvirkščiai – jei ji yra pasitikinti savimi, jaučiasi saugi ir laiminga, tada ji spinduliuoja galingu grožiu.
Manau, dabar jau net ir mados versle sąmoningumo vis daugiau. Aišku, čia keliami reikalavimai išvaizdai. Tačiau šiais laikais net manekenės skatinamos rūpintis ne tik savo kūno linijomis, bet ir savo sveikata.
Kas pasikeitė Jūsų gyvenime, kai pradėjote medituoti?
Po mano pirmojo „Gyvenimo meno“ kurso manyje išties įvyko dideli pokyčiai. Tapau kitokia. Jaučiausi taip gerai, tokia prabudusi. Atrodė, kad gavau kažką tokio, ko visada ieškojau. Tai buvo nuostabi gyvenimo patirtis. Vėliau daugybę žmonių raginau: „Turi ir tu tai patirti, tai yra taip nuostabu“.
Kartu atsirado labai daug energijos ir ryžto veikti. Žinote tą jausmą, tarsi tave kažkas įgalino susitvarkyti su visais gyvenimo iššūkiais? Tai buvo nuostabu.
Koks buvo jūsų pirmas susidūrimas su dvasiniu pasauliu?
Mano močiutė buvo apsišvietusi moteris, gerai susipažinusi su šventraščiais. Ji kasdien studijuodavo Bhagavadgytą. Mes su broliu taip pat nuo mažens mokėmės giedoti mantras. Taigi, aš jau augau išminties ir pagarbos šventraščiams aplinkoje, skaitydama juos ir klausydamasi mitų.
Savo Mokytoją Šri Šri Ravi Šankarą sutikau, kai man buvo dvidešimt dveji. Baigusi universitetą įsidarbinau Citibank – būnant tokio amžiaus tai buvo didelis pasiekimas. O meditavimas man padėjo būti energingai, atjaučiančiai, kūrybingai ir atsakingai darbuotojai.
Tvirtinate, kad dvasinė praktika Jums padėjo ir karjeroje?
Neabejotinai. Štai paskutiniaisiais darbo Citibank metais aš buvau Asia Pacific skyriaus, atsakingo už klientų palaikymo ir mokymo plėtrą, vadovė. Tris savaites per mėnesį praleisdavau keliaudama. Kolegos stebėjosi: „Atrodai tokia pailsėjusi. Visai nesimato, kad skridai lėktuvu“. Aišku, aš juk žmogus ir pavargdavau, po kelionių reikėdavo pailsėti. Tačiau dėl dvasinių praktikų tikrai buvo lengviau.
Kokios yra esminės Radžitos gyvenimo vertybės?
1. Pirmoji mano gyvenimo vertybė yra įsipareigojimas mano dharmai. Esu Sri Sri universiteto prezidentė ir tai yra didelė atsakomybė.
2. Antroji vertybė yra širdingumas. Labai sąmoningai suvokiu savo ryšį su aplinkiniais.
3. Trečioji vertybė – tai gyventi, vadovaujantis tiesa.
Jūs tiek daug dėmesio skiriate verslo etikai. Kodėl jums tai taip svarbu?
Argi tai nėra svarbu? Įsivaizduokite, kad gyvenate pasaulyje, kuriame visi sukčiauja. Kaip galėtume gyventi, nuolat nepasitikėdami kitais? Kas yra verslo etika? Tai gyvenimas, kuriame užsiimame teisinga veikla. Tai yra gyvenimas pagal principą: „Daryk kitam tai, ką nori, kad ir kitas tau darytų“.
Jei šiandien sutarėme susitikti, argi neturėčiau pasirodyti laiku? O jei aš tiesiog užmirščiau? Jums juk tai nepatiktų. Taip pat ir man. Noriu pabrėžti, kad etika prasideda nuo kasdienio gyvenimo akimirkų, nuo smulkmenų.
Dabar verslo sąmoningumas auga. Jau daug žmonių rūpinasi ne tik tuo, kaip uždirbti kuo daugiau pinigų. Jiems svarbu, kaip tuos pinigus uždirbti teisingai. Ir jau yra mokslinių tyrimų, kurie rodo, kad etikos besilaikančios kompanijos ilgalaikėje perspektyvoje yra sėkmingesnės. Tai logiška – kai verslas etiškas, tada didesnis darbuotojų lojalumas, tada labiau patenkinti ir klientai.
Juk jūs nenorėtumėte dirbti kompanijoje, kuri apgaudinėja savo žmones?
Kai kurie žmonės, besidomintys indų Vedomis, tvirtina, kad moters vaidmuo yra auginti vaikus ir rūpintis vyru. Jūsų Mokytojas Šri Šri Ravi Šankaras teigia atvirkščiai – moterys kaip tik turi užimti aukštus postus.
Trys pagrindinės deivės Indijos tradicijoje yra Durga, Lakšmi ir Sarasvati. Durga yra atsakinga už gynybą, Lakšmi – už turtą, Sarasvati rūpinasi išsimokslinimu. Vadinasi, už visas šias svarbias „ministerijas“ atsakingos moterys. Tai laužo stereotipus, kad moterys turi tik rūpintis šeima, argi ne?
Moterys turi savybių, kurių pasauliui labai reikia. Ar žinote, kad ateityje atjauta bus vienas iš kertinių reikalavimų lyderiams?
Moterys iš prigimties geba spręsti konfliktus. Jos puikiai vadovauja komandai. Sutikau daugybę moterų, kurios puikiai suderina gebėjimą vadovauti su laisvės kitiems suteikimu. Juk jos tą patį daro šeimoje, derindamos skirtingus vaikų interesus ir kartu kurdamos vienybę.
Ateities organizacija bus „horizontali“ – be vadovų ir pavaldinių. Tokiame versle nereikės autoritetų. Reikės žmonių, kurie įkvėps kitus veikti. Manau, kad moterys tai sugebės.
Kaip patariate elgtis moterims, kurios susiduria su diskriminacija?
Visada visiems sakau: „Negalvokite apie tai, ko negalite pakeisti. Darykite tai, ką galite, ir judėkite į priekį“. Daug keliavau po pasaulį ir sutikau žmonių iš visų sluoksnių. Kai kurie jų skundžiasi pasaulio netobulumu. Tačiau aš manau, kad pasaulyje turime rasti savo kelią.
Pastebiu, kad kartais moterys reikalauja lygių teisių, tačiau kartu nori ir privilegijų. Taip neturėtų būti. Jei nori lygių teisių, tada turi ir profesines pareigas atlikti taip gerai, kaip tą daro vyrai.
Mes turime prisitaikyti prie tokio pasaulio, koks jis yra. Štai jūs kuriate elektroninį žurnalą. Jei būtumėte nusprendę leisti popierinį, tai būtų brangu. Be to, šiais technologijų laikais popierinių leidinių niekas neskaito. Vadinasi, jūs pasirinkote teisingai, eidamos į elektroninę erdvę. Ir jūs tikrai rasite savo kelią.
Gyvenimas sunkus tik tiems, kurie sėdi vienoje vietoje ir laukia, kol jiems viskas nukris iš dangaus.
Tačiau juk sakoma – jei melsiesi ar medituosi, tada viskas bus duota. Argi ne taip?
Be jokios abejonės, malda turi didžiulės galios. Tačiau taip pat yra pasakymas, kad Dievas padeda tiems, kurie padeda sau. Jei aš noriu vandens, būtų kvaila melstis: „Vandenie, ateik į mano burną“. Turiu atsistoti, pasiimti stiklinę, įsipilti vandens ir gerti.
Indų šventraščiuose pastangoms skiriama daug reikšmės. Taip, reikia atsiduoti Dievo valiai. Tačiau tik tada, kai jau įdėjai šimtą procentų pastangų. Štai tada jau gali viską palikti, atsipalaiduoti ir sakyti: „Tebūna taip, kaip bus“. Tačiau pirmiausia turi stengtis.
Ką patartumėte moteriai, kuri jaučiasi įsitempusi, nes jai sunku profesinį gyvenimą derinti su atsakomybe šeimai?
Svarbu prisiminti, kad svarbiausia yra ne laikas, kurį praleidi šeimoje, bet kokybė. Jei esi mama ir praleidi valandų valandas su vaikais, bet tuo metu esi nerami, nieko gero. Daug geriau praleisti su vaikais kasdien po dvidešimt minučių, tačiau šimtu procentų jiems atsidavus.
Manau, kad moterys turėtų rūpintis savimi. Tai labai svarbu. Kalbu ne tik apie kūno priežiūrą, bet ir apie pasirūpinimą protu ir emocijomis. Labai raginu medituoti kasdien. Neilgai – po dešimt ar dvidešimt minučių. Svarbu ne meditacijos ilgis, bet dažnumas. Kasdien medituojant tai tampa įpročiu ir atsiranda įgūdis atsipalaiduoti. Po meditacijos įgyjama jėgų pasitikti iššūkius.
Juk jei esi nerami ir pavargusi, kaip tada gali padaryti ką nors gero? Jei sergu, einu pas daktarą, kuris yra sveikas. O jei daktaras nuolat kosti, aš nepasitikėsiu jo išrašytu receptu nuo kosulio. Lygiai taip pat ir mes – tai galioja ir vyrams ir moterims – turime puoselėti savo sąmoningumą.
Jei norime, kad strėlė iššautų, pirmiausia strėlę patraukiame į save. Kuo labiau priartiname ją prie savęs, tuo toliau ji iššauna į priekį. Tas pats ir su gyvenimu. Kuo giliau į save panersime, tuo aukščiau pakilsime!
Fotografijos iš asmeninio Mrs. Rajita Kulkarni albumo.
Autorė Ginta Gaivenytė
Jei tau patinka mūsų turinys, gali mus paremti. Ačiū.
Naujausi komentarai