Fotografė Lina Martinkėnaitė
Ar kartais pagalvojate, kaip būtų puiku pašokti taip, lyg niekas nemato? Visai kaip vaikystėje – atsipalaidavus, užsisvajojus, negalvojant, ką pasakys kiti, leidžiant savo kūnui judėti taip, kaip jam tuo metu labiausiai norisi. Žinoma, taip šokti pirmiausia galima namie – vienam, ar kartu su artimaisiais (o šių dienų karantino sąlygomis tai ir būtų geriausias sprendimas). Bet ar žinojote, jog Vilniuje egzistuoja visa laisvo šokio judesio bendruomenė, pavadinimu „Šokių erdvė“, organizuojanti bendrus laisvo šokio vakarėlius, visiems, išsiilgusiems autentiško judesio?
„Šokių erdvės“ istorija, idėja bei paslaptimis dalinasi bendruomenės įkūrėja, ilgametė šokėja, kūno ir judesio terapijos specialistė Kamilė Pundziūtė.
Kamile, kas yra „Šokių erdvė“ ir kaip ji susikūrė?
Šokių erdvę dažniausiai pristatau taip: tai erdvė, kuriama į ją susirenkančių žmonių. O susirenka jie tam, kad skirtų laiko savo kūnui, judesiui, kad leistų sau judėti taip, kaip tuo metu norisi. Visiems žmonėms puikiai pažįstamas fenomenas yra šokti namuose, kai niekas nemato – taip, kaip iš tiesų patinka. Užsileisti norimą muziką, leisti sau judėti norimais judesiais, norimu ritmu. Šokių erdvėje vyksta panašus procesas – tik mes šokame kartu su kitais žmonėmis, susikurdami aplinką, kurioje būtų saugu ir iš tiesų gera tai daryti.
Šokių erdvė susikūrė iš vieno labai konkretaus poreikio, kuris iš pradžių buvo tik mano: pradėjusi studijuoti kūno ir judesio terapiją, norėjau turėti galimybę praktikuoti kertinius jos aspektus – pajutimą, jausmą ir veiksmą (angl. sensing, feeling, action). Pirmiausia, lengvai pajusdamas, labiau pasineri į save, savo pojūčius, vidinius impulsus. Tuomet atsiranda ir tam tikras, stabilesnis jausmas. Svarbu jausme atsilapaiduoti ir leisti sau pereiti į veiksmą. Supratau, jog man asmeniškai trūksta erdvės šio proceso integracijai, jausmo perėjimui į veiksmą. Tuomet su kolege Rita Karklyte nusprendėme, kad vieną kartą per savaitę susitiksime laisvai pašokti – jei bus norinčių prisijungti, puiku. Vieną iš pirmųjų susitikimų supratau, kad mes juk kuriame ypatingą šokių erdvę! Taip gimė ir pavadinimas. Ir tuomet, po truputį, prie mūsų ėmė jungtis ir kiti žmonės. Iš pradžių šokių erdvė buvo labai maža, bet laikui bėgant bendraminčių atsirado vis daugiau, susikūrė visa bendruomenė: jos nariai nėra įpareigoti lankytis reguliariai, kaskart jausti dalyvavimo atsakomybę – mano tikslas, kad ši erdvė gyvuotų, o norintys prisijungti visuomet žinotų, kad gali tai padaryti tada, kai jiems patiems norėsis. O aš žinau, kad kaskart vėl susirinks 20 ar 30 žmonių, vedinų vidinio noro pašokti ir pajudėti kiek kitaip, nei yra įprasta. Šiandien šokių erdvė jau skaičiuoja aštuntą sezoną.
Puiku, kad paminėjai saugią ir malonią aplinką. Ar „Šokių erdvėje“ egzistuoja tam tikros taisyklės?
Taisyklių išties yra mažai, mažai reikalavimų, ką mes turėtume ar ko neturėtume daryti. Tačiau atėjęs į šokių erdvę žmogus sužino keletą svarbių dalykų. Visų pirma, stengiamės palaikyti saugumo jausmą, rūpintis, kad ir man pačiam, ir tiems, kurie aplink mane, būtų gera. Šiandien šokių erdvė turi jau gana gilias, nusistovėjusias tradicijas, tad atitinkama būsena jau yra erdvėje, kaip įdirbis – atėjęs į erdvę iškart gali pajusti tam tikrą žmonių nusiteikimą, kuris leidžia tau būti ir jaustis būtent taip, kaip tau tuo metu reikia. Toliau seka konfidencialumas, pagarba savo ir kito žmogaus patyrimams. O visa kita – lyg maži eksperimentai, kurie kaskart sukuria vis kitokią erdvę.
Atrodo, jog tai išties įdomi vidinė kelionė. Iš ko ji susideda?
Šokių erdvėje patiriama kelionė susideda iš trijų dalių – visos trys dalys man atrodo išties svarbios. Pirmoji dalis – įvadinės judesio dirbtuvės, kurios skirtos tam, kad apšiltų kūnas, kad galėtume sutelkti savo dėmesį į kažkokią šiuo metu mums aktualią temą. Jos metu išjudinamos ir išmankštinamos įvairios atskiros kūno dalys, dalyviai yra skatinami ieškoti naujų, neįprastų, galbūt niekada anksčiau dar neatliktų kūno judesių! Tuomet seka pusantros valandos nepertraukiamas šokio patyrimas su muzika – tai yra būtent toks laiko tarpas, kurio metu šokėjai gali nepervargdami pilnai pasinerti į šokio ir kūno judesio procesą, paskirstydami savo energiją. Muzika šiai daliai taip pat parenkama neatsitiktinė – tokia, kuri atitiktų šokėjo vidinę kelionę: ty. energijos kilimas, nusileidimas, kulminacija ir pan. Paskutinė, trečioji dalis – tai visų dalyvavusiųjų susėdimas į bendrą ratą, kuriame kiekvienas žmogus keliais žodžiais pasidalina savo asmeniniais įspūdžiais, patirtais ką tik įvykusioje šokio kelionėje. Ši dalis mane ypač įkvepia – per ją išgirstu, kiek daug žmonės patiria vidinių išgyvenimų, įvykių, vos per vieną valandą su puse. Dalyvių įspūdžiai mane ir kaskart sujaudina, ir nustebina, ir naujai įkvepia tolesniems šokių erdvės susitikimams.
Kokiais patirtais įspūdžiais dažniausiai dalijasi „Šokių erdvės“ dalyviai?
Pirmiausia, susėdus į bendrą ratą, juntamas labai geras, ramus, malonus fizinis nuovargis – kiekvienas jaučia, kad praleido laiką ne tik meditatyviai, bet kartu ir labai aktyviai, kažką nuveikė. Dažniausiai žmonės pamini minčių tylą ir nustemba, kad nurimo protas. Kai kuriems žmonėms įprastai medituoti būna labai sunku, o patirti minčių tylą per aktyvią judesio meditaciją kur kas lengviau. Minčių tyla – labai palaiminga būsena. Kitas dažnas pasidalinimas – tai tam tikrų emocijų išgyvenimas judesio ir šokio pagalba. Juk į šokių erdvę žmonės susirenka jausdamiesi įvairiai: kartais liūdni, kartais džiaugsmingi, kartais pikti, pavargę, ar visai nieko nenorintys, apatiški. Bet praktika rodo, jog vis tik atėję į šokių erdvę, net ir jausdamiesi nekaip, žmonės paprastai nesigaili!
O kokius žmonių patyrimus pastebi tu?
Aš mėgstu sakyti, jog šokių erdvę galima prilyginti higienai: kaip kasdien valomės dantis, taip kartą per savaitę, susirinkę šokių erdvėje, leidžiame sau gerai „nusiprausti“: leisti muzikai judinti kūną, išjudėti, per judesį patirti kūrybą, vaizduotę. Kūrybinė šokio išraiška kūne gamina tam tikrus hormonus, „išplaunančius“ stresą, pyktį, kitus neigiamus išgyvenimus. Iš patirties žinau, kad žmonės tampa ne tik geriau nusiteikę, bet ir, pavyzdžiui, atlaidesni: gali atleisti, apkabinti kitą žmogų. Taip pat, dažnai norisi pabūti arčiau vienas kito, susijungti erdvėje. Įdomus momentas toks, kad į šokių erdvę kaskart susirenka vis kiti žmonės: visada yra žmonių, atėjusių pirmą kartą, visada yra tų, kurie ateina šimtąjį kartą, tiesiogine to žodžio prasme. Ir tie nepažįstami žmonės, kartu pusantros valandos keliavę šokio ir judesio kelionę, erdvėje tampa lyg gerais draugais – štai koks pojūtis atsiranda. Pamenu vieną ratą, kuomet visi tiesiog sėdėjome absoliučioje tyloje – buvo tiesiog gera būti ir tylėti kartu. Tokių situacijų gyvenime pasitaiko išties retai.
Anksčiau paminėjai kūrybiškumą: kaip laisvas šokis susijęs su šiuo žmonių gebėjimu?
Laisvas šokis ir laisvas judesys žmonėse pabudina kūrybiškumą – ne tik kūno, judesio, bet ir minčių lygmenyje. Kasdienių minčių ir pamąstymų sukūryje žmogui gimsta naujų minčių, kaip įžvalgų, kurios gali būti susijusios ir su emociniu lygmeniu. Atsiranda įžvalgų apie savo gyvenimą, naujų idėjų, ateina netikėti vidiniai atsakymai į problemas, kurios buvo ilgai nagrinėjamos viduje. Kartą yra buvę ir taip: vienas šokių erdvės dalyvis pasidalino, jog anksčiau niekaip negalėjo sugalvoti temos savo bakalauro darbui. O šokdamas sugalvojo bent kelias mokslinio darbo temas!
Mano asmeninė teorija yra tokia: kai kūnas pradeda judėti taip, kaip yra neįpratęs judėti, tuomet protas pradeda galvoti kitaip – taip, kaip yra neįpratęs galvoti! Juk kasdienybėje mes esame įpratę sėdėti, stovėti, eiti, vakare gulėti, kai ruošiamės miegoti, ir tai daugiau mažiau yra viskas. O šokių erdvės kelionėse, tiek judesio dirbtuvių, tiek laisvo šokio dalyse, kūnas juda taip, kaip jis visiškai nėra įpratęs judėti – atlieka iš pažiūros keistus ar „negražius“ judesius, yra nevaržomas. Mano manymu, kūrybiškumas yra susijęs būtent su tuo – kūnas ir protas yra viena bendra žmogaus „sistema“, tad išjudinus vieną, sureaguoja ir kitas.
Nuostabi įžvalga!
Taip, negaliu pagrįsti šios teorijos moksliniais faktais, bet galiu patvirtinti ją savo pačios asmenine patirtimi bei tuo, ką matau ir nuolat pastebiu šokių erdvėje. Kūną ir protą prilyginčiau dviems monetos pusėms: pakeitus kažką savo pasikartojančių kūno judesių sekoje, keičiasi ir pasikartojančių minčių, idėjų seka. Intuityviai tai atrodo netgi labai savaime suprantama. O ir praktiškai neprasilenkia su logika: juk atsistojus žemyn galva, iškart pasikeičia visas pasaulio vaizdas! Ir šioje situacijoje tu jau nebegali būti toks pats, koks buvai anksčiau.
Tą galima praktikuoti ne tik šokių erdvėje, bet ir visur gyvenime. Kad ir namuose, sprendžiant matematikos uždavinį: jei į galvą niekaip neateina sprendimas, galbūt reikia pakeisti kūno poziciją? Pastovėti, pagulėti, ar padaryti kūlverstį!
Kokie žmonės susirenka į „Šokių erdvę“? Ar ji atvira visiems?
Nėra tikslaus apibūdinimo, į šokių erdvę ateina tikrai labai įvairūs žmonės. Bendras vardiklis tas, kad tai žmonės, kuriuos vienu ar kitu aspektu domina šokis, kūno raiška per judesį. Bet pomėgiai taip pat įvairūs: kažkam patinka būtent šokis, kažkam meditatyvi judesio kelionė, kažkam muzika. Žmonių amžius taip pat įvairus – nuo moksleivių iki senjorų, būna žmonių, ateinančių su vaikais. Gražu tai, kad visi susitinkame bendražmogiškume. Bendražmogiški dalykai nėra apriboti nei amžiaus cenzo, nei socialinės padėties, pažiūrų ar įsitikinimų – tai man išties didelė vertybė. Šokių erdvė – kaip bendras laužas, kurį kurstome visi, kiekvienas atsinešame ir įdedame tai, ką turime – nuo savęs. Tai, beje, ir puiki proga atrasti asmeninę, unikalią šokio techniką!
Ko palinkėtum žmonėms, svarstantiems ateiti į „Šokių erdvę“, bet galbūt nedrįstantiems?
Drąsos! Visuomet yra toks slenkstis, kurį reikia peržengti, norint išsilaisvinti. Šiuo atveju tai galėtų būti susiję su kitų žmonių vertinimais apie mane, mano judesius, tuo, ką kiti pagalvos. Bet iš tiesų tas „kritikas“ gyvena mano paties viduje – būtent su savo vidiniu kritiku ir reikia susitarti! Išleisti jį trumpų atostogų, o pačiam ateiti į šokių erdvę.
„Šokių erdvė“: https://www.facebook.com/sokiuerdve/
Kalbino Miglė Kačinskaitė
Naujausi komentarai