Ką galiu padaryti, kad sukurčiau daugiau taikos – sau ir aplink save? Taika juk reikalinga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, žemei ir visai mus supančiai aplinkai.
Apie tai, kaip taika sukuriama ne kalbomis, o aktyviais praktiniais veiksmais, kalbamės su Viktorija Naujokaite, pirmųjų saugių namų fermos gyvūnams Lietuvoje ir Baltijos šalyse „Trys paršeliai“ įkūrėja.
Viktorija, kokia organizacija yra „Trys paršeliai“? Kokia jos pagrindinė misija?
„Trys paršeliai“ – tai saugūs namai fermos gyvūnams. Čia nuolatinius namus randa nuo paskerdimo ir blogų gyvenimo sąlygų iš fermų išgelbėti gyvūnai. Iš esmės, tai saugi vieta tiems gyvūnams, kuriuos ir iš kurių gaunamus produktus žmonės valgo: karvės, ožkos, avys, vištos, triušiai.
Pagrindinė „Trijų paršelių“ misija yra skatinti žmones atsisakyti arba mažinti gyvūninės kilmės produktų vartojimą, susipažįstant su nuostabiais nepriklausomais gyvūnais.
Esate „Trijų paršelių“ įkūrėja: kada ir kaip gimė idėja įkurti tokią organizaciją gyvūnams?
Ši idėja mano galvoje sukosi jau kelerius metus dar prieš organizacijos įkūrimą. Kadangi „Trims paršeliams“ jau tuoj bus septyneri metai, tad pati idėja kilo maždaug prieš dešimt metų, internete pamačius Amerikoje esančios “Farm Sanctuary” organizacijos veiklą. Tuo metu pati jau buvau veganė, tad meilė gyvūnams, noras jiems padėti ir gyvūnų teisių aktyvizmas jau buvo mano gyvenime. Tačiau tuo metu dar nežinojau, kad tokia veikla egzistuoja: tokia, kurioje būtų galima suderinti ir gyvūnų teises, ir tiesioginį darbą su gyvūnais.
Iš kur kyla Jūsų pačios glaudus ryšys su gyvūnais?
Meile gyvūnams mane tikriausiai užkrėtė mama, dar vaikystėje. Taip pat, jaučiu stiprų vidinį pasipriešinimą neteisybei, labai nemėgstu, kai galingesnė grupė engia silpnesnius – nesvarbu, ar tai būtų gyvūnai, ar žmonės. Manau tai, kaip elgiamės su gyvūnais, jau turėdami visas galimybes jų nebevalgyti, yra neteisinga. Mes tikrai galime geriau.
Su kokiais sunkumais ir džiaugsmais „Trys paršeliai“ susiduria kasdien?
Didžiausias mūsų džiaugsmas – tai saugus ir komfortiškas kasdienis gyvūnų gyvenimas, kurį gali ramiai gyventi šie, seniau gyvenę supančioti, kankinami ar net išmesti į šiukšlynus gyvūnai.
Sunkumų iškyla įvairių. Tikriausiai didžiausias jų – tai gyvūnų ligos, ypač mūsų veiklos pradžioje. Tuomet mes dar buvome naujokai, turėjome nuo nulio mokytis kiekvienos gyvūnų rūšies sveikatos subtilybių, gydyti ligas, su kuriomis nebuvome susidūrę, ar net pradėti kažką naujo, ko Lietuvoje dar niekas iki tol nedarė – pavyzdžiui, gydyti vištas. Tai buvo nauja ir sudėtinga pradžia – tiek dėl mūsų pačių žinių stygiaus, tiek dėl to, kad ir veterinarams tai buvo visiškai nauja.
Viktorija, Jūs, kaip šios organizacijos įkūrėja: iš kur semiatės kasdienio įkvėpimo vykdyti tokią veiklą – rūpintis gyvūnais?
Įkvėpimas man yra veiklos prasmė: jaučiu, kad tai, ką darome su „Trimis paršeliais“ yra labai prasminga. Didžiulę prasmę suteikia matymas ir kasdienis laimingų gyvūnų gyvenimo liudijimas. Kai žinau, kokios būklės ir iš kokio gyvenimo gyvūnai čia atvyko, ir kai matau juos laimingus, galinčius patenkinti savo poreikius – tai mane visuomet labai įkvepia ir skatina judėti į priekį.
Šiandien, kaip niekad, mums reikia taikos. Kaip manote, kokiais būdais kiekvienas žmogus gali kurti, puoselėti taiką savyje ir aplink save?
Puoselėti ir kurti taiką būdų yra labai daug, jie visi priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, karo metu taikos kūrimui gali būti priskiriamas ėjimas į kovos lauką ir kovojimas už galimybę laisvai gyventi, gyventi tokioje santvarkoje, kokia tikime, o ne priespaudoje. Taika dažniausiai nėra duotybė – ji iškovojama aktyviais veiksmais. Tik man atrodo, kad mes dažnai apie tai nepagalvojame. Pavyzdžiui, kad ir Lietuva, kurioje gyvename: tam tikrais aktyviais veiksmais mes išsikovojome laisvę ir susikūrėme tokią valstybę, kokioje norime gyventi – gyvename didesnėje taikoje nei sovietmečiu.
Kalbant apie žmogaus teises, tokios vertybės, kaip taika ar orumas būna iškovojamos arba aktyvistų, kurie tuo laikotarpiu mąsto progresyviau nei didžioji visuomenės dauguma, arba tų, kuriems pernelyg skausminga ir nepatogu gyventi priespaudoje. Pavyzdžiui, jodaodžių arba moterų teisių įgalinimo istorijos.
Lygiai taip pat ir su gyvūnų teisėmis: visame pasaulyje nepailsdamos nuolat dirba gyvūnų gerovės ir gyvūnų teisių organizacijos, kad pakeistų įstatymus, įsisenėjusias žiaurias praktikas ir padėtų, kad ir žingsnis po žingsnio, gyvūnams gyventi vis didesnėje taikoje.
Nuostabus dalykas toks, kad taiką galime kurti kiekvienas! Visi turime galios kasdien vietoje nesantaikos rinktis taiką. Pavyzdžiui, valgydami: vietoje gyvūninės kilmės produktų galima rinktis augalinės kilmės produktus – taip prisidėsime prie taikos kūrimo pasaulyje.
O ką daryti su supančia nesantaika, kuri tikrai egzistuoja aplink?
Matant kažkokią neteisybę, nesantaiką, man atrodo labai svarbu yra nelikti abejingas ir dėl to ką nors padaryti. Nesvarbu, kas tas kitas, kuris tuo metu kenčia – žmogus, gyvūnas ar žemė. O padėti galime labai įvairiai: kartais užtenka kažko nesuvalgyti, kartais pasakyti žodį, kartais galbūt reikia išeiti į gatves su plakatais, kartais tiesiog pamedituoti.
Man regis, labai gera praktika yra vis sustoti ir paklausti savęs: kuo galiu prisidėti prie vis didesnės taikos? Ar mano konkretūs žodžiai ir veiksmai prisideda prie taikos kūrimo manyje ir mano aplinkoje?
Kokiais būdais visi norintys galėtų prisidėti, išreikšti paramą Jūsų veiklai?
Parama mums visuomet reikalingiausia būdavo dvejopa – žmonių savanorystė ir finansinė parama. Kadangi šiuo metu turime du be galo nuostabius savanorius – Austėją ir Airidą – kolkas savanorių poreikis yra patenkintas. Finansinė parama labai laukiama nuolatos – turime išlaikyti 25 nemažus gyvūnus, kuriems reikalingas maistas bei veterinarinė pagalba. Šiuo metu, dėl vykstančio karo Ukrainoje, organizacijai sunkiau pritraukti lėšų. Tačiau tai visiškai suprantama. Taip pat, neretai organizuojame viešas talkas – jų metu labai laukiame visų norinčių padirbėti „Trijų paršelių“ sodyboje!
Kaip manote, ar yra kažkas, ko žmonės galėtų pasimokyti iš gyvūnų pasaulio?
Žmonės iš gyvūnų tikrai galėtų pasimokyti džiaugtis šia akimirka, atlaidumo, tikros draugystės. Gyvūnai, pavyzdžiui karvės, sukuria be galo stiprius tarpasmeninius ryšius, kurie išlieka visą gyvenimą. Įdomu, kad karvės iš tiesų turi savo geriausius draugus.
Viktorija, ko palinkėtumėte visiems žurnalo skaitytojams?
Kiekvienam skaitytojui linkiu, kad jo gyvenimas būtų tikras taikos atspindys: kad kiekvienas kurtume kuo daugiau taikos – savyje ir aplink. Kad matytume kitus, ypač tuos, kuriems šiandien sunku. Galbūt tai pagyvenęs žmogus, kuriam reikia padėti perskaityti produkto etiketę parduotuvėje? O gal pasimetęs gyvūnas, kuriam praverstų pagalba rasti kelia namo? Taip pat, labai svarbu yra rūpintis ir savimi, mylėti save. Tik taip galėsime ne tik padėti kitam, bet ir būti laimingi patys.
Norintiems sužinoti daugiau: trysparseliai.com
Facebook: www.facebook.com/trysparseliai/
Kalbino Miglė Kačinskaitė
Naujausi komentarai