„Kur šviesa, ten tamsa pasitraukia“ – tokius svarbius žodžius perduoda Violeta Petraitienė, užrašanti Pakylėtųjų Valdovų mokymus. „Žmogui pakėlus vibracijas, sumažėja neigiamumas – taip stipriai nebeveikia baimės, nerimas, pyktis, liūdesys. Tai iš karto palengvina būseną,“- tikina su subtiliuoju pasauliu bendraujanti moteris.
Violeta, Jūs jau esate išleidusi šešias knygas, kurių autorystę priskiriate Pakylėtiesiems Valdovams. Kaip viskas prasidėjo ir kaip gyvenote iki tol? Papasakokite apie pirmuosius kontaktus ir apie patį procesą. Ar Jūs girdite galvoje kiekvieną žodį ir jį užrašote? Kaip vyksta bendravimas ir laiškų užrašymas?
Pažintį, bendravimą su Pakylėtaisiais Valdovais iniciavo (jei taip galima sakyti) jie patys. Subtiliuoju pasauliu nesidomėjau, net neįtariau, kad gali būti kitokia gyvenimo forma nei aš ją iki to laiko pažinau. Būdama 25 metų gavau atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, jose išdirbau 17 metų, priklausiau politinei partijai, auginau dukras ir gyvenau gyvenimą, kaip dauguma žmonių. Aš tik mėgau rašyti dienoraštį. Vienu metu buvau nustojusi, bet darbe kylant problemoms, tiesiog norėdavosi geriau susivokti kaip elgtis ir viską aprašydavau dienoraštyje. Pradėjau pastebėti, kad užsirašo protingos mintys, kurių pati kaip ir nesugalvodavau. Tai tęsėsi kažkurį laiką, bet net nekildavo mintis to sureikšminti ar paanalizuoti iš kur tos mintys ateina. Nebuvau labai religinga, nemokėjau mylėti Dievo. Tas klausimas man buvo aktualus, nes niekaip širdyje negalėjau išjausti to tikrojo Tikėjimo, nejaučiau vidinio kontakto su Juo. Tikėjau, kad Dievas yra, bet kažkur toli ir nepasiekiamas.
Per laiką pasijuto, kad paėmus sąsiuvinį tekstas pradeda užsirašyti pats, net neiškėlus klausimo apie ką norėtųsi pasvarstyti. Ir tuose tekstuose atsirado žodžiai, kurie mano gyvenime neegzistavo: vibracijos, energijos, subtilusis pasaulis. Man kilo klausimas, kas tai yra ir tekstus daviau paskaityti broliui. Jis buvo baigęs V. Kazlausko parapsichologijos akademiją, tai jam tie žodžiai ir mintys buvo suprantami. Jis mane nuramino ir pradėjo mane stebėti: kaip jaučiuosi, ar mano psichika neišsiderina ir pasiūlė paskaityti T. Mikušinos laiškus. Juos atsivertusi ir paskaičiusi pasijutau kaip pasaulyje, kurio visiškai nesuvokiu. Nesupratau, kas tie Pakylėtieji Valdovai, kodėl jie moko žmones. Greitai nustojau juos skaityti, bet tekstų rašymas nesustojo.
Aš pasiimu sąsiuvinio lapą ir pradedu rašyti tekstą. Niekados nežinau nei temos, nei kuo baigsis sakinys. Tiesa, pradžioje jausdavausi keistai, nepatogiai. Bet tekstai pateikdavo daug minčių, kurios man padėdavo kasdienybėje. Aš pajaučiau, kaip jie mane stiprina, kad juos užrašant ir perskaitant mano gyvenimas gerėja, o ne blogėja, tai nusprendžiau, kad čia nieko blogo nėra. Pradėjau domėtis pasauline literatūra, nusprendžiau, kad man reikia žinių ir reikėtų palankyti kokius nors seminarus. Bet Mokytojai iš karto perspėjo kuo mažiau skaityti ir visai nelankyti seminarų. Nes gautos žinios gali sudaryti tam tikrą nuomonę, kurią vėliau man bus sunku pakeisti. Taip ir rašiau pati sau, pasidalydama su broliu ir kitais artimaisiais. Praėjus porai metų, nusprendžiau visą medžiagą sukelti į kompiuterį ir internetu pasidalyti su draugais. Perrašant tuos tekstus, suvokiau, kad tekstai labai nuoseklūs, gal dažnai mintys ir kartojasi, bet juk tai ne romanas, tai mokymas gyventi kitaip, tai naujų įpročių kūrimas.
Pradžioje, kildavo noras rašyti ir sėsdavau rašyti, nežinodama kas jungsis ir kokia tema rašysis. Dabar jaučiu Mokytojų vibracijas, kai kada pasikalbu su jais. Kai rašosi laiškai, tai esu visiškai sąmoninga, suvokiu kas vyksta aplinkoje, tik jei kas nutraukia rašymą ir išorės, tai sunku grįžti į tą patį srautą. O kai rašosi „7 sąmonės augimo ciklai“ tai aprašomą temą tarsi matau, išjaučiu ir kartu ją aprašau. Rašau, kokias dvi – tris valandas iš karto. Dabar jau kompiuteriu. Ir kai grįžtu iš tos būsenos, tai dažniausiai nelabai prisimenu teksto, tik prisimenu rašymo metu išgyventus pojūčius. Tie pojūčiai nuvargina kūną. Kai kada atrodo, kad sproginėja smegenys, kai kada taip būnu pavargusi, lyg visą dieną fizinį darbą būčiau dariusi. Bet tai reikalinga tam,, kad tos žinios pereitų per žmogaus sąmonę ir prisitaikytų prie žemiškosios sąmonės.
Užrašymas nepriklauso nuo mano norų ir laisvo laiko. Ateina informacija ir ją turiu užrašyti. Bet tą akimirką laikas susidėlioja taip, kad aš jo turiu, nors tiesą pasakius, esu labai apribojusi bendravimą su žmonėmis ir atsisakiusi daugybės dalykų, ką mėgau veikti anksčiau. Bet tai netrukdo džiaugtis gyvenimu kitaip. Ir jis iš tiesų pasidarė daug įdomesnis.
Kaip peržengėte abejones dėl bendravimo su aukštesnės sąmonės būtybėmis? Mes šio pasaulio neišmanome, savęs nepažįstame, o kaip žinoti, kad būtybė, kuri mezga kontaktą yra geranoriška ir nesiekianti kažkaip išnaudoti?
Abejonių kildavo daug. Bet viską parodo laikas. Kai pamatau, kaip laiškai padeda kitiems žmonėms, kaip jie daro įtaką mano pačios gyvenimui, tai suprantu, kad tai tiesa ir tai yra gerai. Kai žmogus pats išjaučia ten aprašytą tiesą, jos jau niekas negali paneigti.
Tiesa, būna akimirkų, kai suabejoju ar laišką užrašo Pakylėtieji Valdovai, ar tai tik iliuzija. Ir būna laiškų, kuriuos ištrinu. Viduje atsiranda signalas, kuris kaip saugiklis įspėja, kad kažkas čia ne taip. Jei kyla nors mažiausia abejonė, laišką ištrinu. Nors Mokytojai kai kada rašo griežtai, bet jie niekada nepaniekins žmogaus ir jo pastangų dorai gyventi. Dabar rašymo metu išjaučiu Mokytojų meilę, pagarbą, švelnumą. Bet kaip sakiau, tik praėjus laikui galiu viską įvertinti ar tai tikra, ar tai tiesa.
Papasakokite plačiau, kaip keitėsi Jūsų gyvenimas per tuos laiškų užrašymo metus?
Gyvenimas pasikeitė kardinaliai visomis prasmėmis. Išėjau iš darbo, pasikeitė draugų ratas, pasikeitė laisvalaikio formos. Pagerėjo gyvenimas tiek dvasine prasme, tiek finansine. Atsirado daugiau džiaugsmo, daugiau lengvumo, be galo geras jausmas tikėti ir mylėti Dievą. Sakiau pradžioje, kad nesuvokiau kaip galima mylėti Dievą, dabar sakau, kad tai nuostabus jausmas. Nuostabu jausti Mokytojų artumą, palaikymą, jų draugystę. Aš tikrai nenorėčiau grįžti į buvusį gyvenimą. Jis nebuvo blogas, bet dabar gyventi gerą kiekvieną akimirką. Nors aplinkiniams atrodau užsidariusi ir kad mano gyvenime nieko įdomaus nevyksta, bet per mano dieną įvyksta tiek daug stebuklų, kad gyvenu nuolatiniame veiksme. Ir viskas atsispindi materijoje.
Mokytojai nepalaiko tos idėjos, kad norint eiti dvasingumo keliu, turi atsiriboti nuo šeimos, nuo paprasto kasdienio gyvenimo. Tikrai ne, visas mokymas ir vyksta paprastoje kasdienybėje. Gavai žinią ir pritaikyk ją savo kasdienybėje. Ne taip svarbu per meditaciją išeiti į kosmines erdves, kaip svarbu sukurtus naujus įpročius ir gautas žinias pritaikyti savoje kasdienybėje. Gyvename Žemėje ir tarp žmonių, o tai svarbiausia.
Jei sakiau, kad apribojau savo gyvenimą, tai apribojau tik tai, kas nesiderina su mano gyvenimo stiliumi: nesilankau dideliuose renginiuose, nekeliauju po pasaulį, nesilaikau tam tikrų visuomenės normų. Gyvenu taip, kaip atrodo geriausia ir nepaneigiu to, ką geriausia gali duoti kito žmogaus kūryba.
Kaip manote, ar bendrauti su subtiliuoju pasauliu gali visi ir ar to reikėtų?
Aš manau, kad su subtiliuoju pasauliu bendrauja labai daug žmonių. Aš pati buvau nustebusi, kiek daug yra žmonių, gebančių išjausti tą pasaulį. Bet reikia pabrėžti, kad bendravimas su subtiliuoju pasauliu, tai ne vien bendravimas su angelais ar Pakylėtaisiais Valdovais, tai gebėjimas suvokti tam tikras kosmines tiesas, tai gebėjimas pasitelkti energijas sėkmei kurti. Tam reikia išlaikyti širdies tyrumą, nuoširdumą ir pasistengti, kad mintis, žodis ir veiksmas visados sutaptų. Kiekviena mintis ir žodis turi būti patvirtintas veiksmu. Taip susikuria sinchronizacija su subtiliuoju pasauliu.
Subtilusis pasaulis – tai didžiulė palaikymo jėga žmogui ir jeigu tu juo tiki bei sieki bendrystės, tai paprastas kasdienis gyvenimas prisipildo sėkme ir lengvumu. Tiesiog mažiau susiduri su problemomis, o jeigu ir susiduri, tai Gyvenimo sąmonė padeda jas išspręsti lengvai ir paprastai. Bet reikia prisiminti, kad Dievas ir visos kosminės būtybės tai ne džinai, vykdantys visus jūsų norus. Stebuklai gyvenime vyksta tada, kai pakeli savo asmenines vibracijas ir jas suderini su subtiliojo pasaulio vibracijomis. O tai kasdienis darbas su savimi, nuolatinė savikontrolė ir gebėjimas stebėti ką jauti, ką mąstai, kaip elgiesi. Taip pat nuoširdumas, tyrumas, pagarba kitam ir dar daug dalykų, kuriuos reikia suprasti, bet apie tai galite paskaityti knygose.
Kuo ypatingi Jūsų užrašomi laiškai? Kokį poveikį jie turi žmonių sąmonei ir energetikai?
Knygos „Savęs ir Visatos pažinimo link“ skleidžia Mokytojų meilės energijas, jas rekomenduotina skaityti, norint susitvarkyti gyvenimą, įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti susikurti sau tokią vidinę būseną ir jėgą, kuri atneštų sėkmę į jūsų gyvenimą. Kaip ir sakiau, laikas viską parodo, todėl dabar galiu teigti, kad knygos keičia žmonių gyvenimus, padeda susivokti, ką darote neteisingai, o kur jūsų stiprioji pusė. Jeigu skaitytojas atsakingai analizuoja laiškus ir daro pokyčius mąstyme bei elgsenoje, tai tikrai atsiranda tiek vidinė pilnatvė, džiaugsmas, pasitikėjimas, tiek tikėjimas Kūrėju ir savimi. Be to, nereikia pamiršti, kad Mokytojų perduodama energija žmogų gydo. Skaitydamas laiškus žmogus nurimsta, atsipalaiduoja, gerai miega. Bet jei žmogus labai įsitempęs, labai sureikšminęs kasdienį gyvenimą, tai tos knygos nepaims į rankas. Jausis pasipriešinimas dėl vibracijų neatitikimo. Bet tereikia žmogui nurimti, grįžti į save ir knyga atsiskleidžia visa savo jėga bei grožiu.
Jūs vedate ir asmenines sesijas, gal galite šiek tiek supažindinti kaip jos vyksta? Kada dažniausiai žmonės į Jus kreipiasi?
Asmeninės sesijos tarsi praktika, kuri parodo kaip žmogaus gyvenimą keičia žinios, gautos per Pakylėtuosius Valdovus. Per sesijas pakoreguoju žmogaus energinį lauką, atlaisvinu nuo blokų, prisirišimų, įpročių. Sesijos būna skirtingos, individualios. Bet žmogų palietusi pokyčio energija labai keičia jį patį ir jo gyvenimą, todėl nepasiruošusiam pokyčiui, geriau ir nevažiuoti seansui. Žmonės kreipiasi, kai nori: suvokti savo gyvenimo paskirtį, suaktyvinti savyje esančius gebėjimus ir talentus, siekia atsilaisvinti nuo senų karminių blokų, ar tiesiog pasikalbėti apie tai, kaip suvokia tiesas, aprašytas knygose.
Knygose minima, kad kartais bendravimo su subtiliuoju pasauliu procesai gana sudėtingi kūnui. Kas vyksta, kai aukštos vibracijos prisiliečia prie žemų ir ima judinti žmogaus vidinius blokus?
Subtilusis pasaulis yra aukštesnių vibracijų nei pasaulis ir mūsų kūnai. Todėl, priimant aukštų vibracijų energinius srautus į save, galima pajusti, kur yra pažeidimai kūne. Suaktyvėja skausmas. Kai kada sukyla nerimas, nes energiniai srautai valo baimes ir jos gali paaštrėti. Būna, kad nuo tų vibracijų svaigsta galva, pykina, drebina kūną. Bet tai nebūna dažnai. Ir jeigu prasideda nemalonūs pojūčiai, tai rekomenduoju sumažinti meditacijų ar maldų dažnumą, mažiau skaityti knygą. Kad spėtų kūnas prisiderinti prie įeinančių vibracijų. Bet viską gerai atstato miegas arba sotus maistas ir pasivaikščiojimai gamtoje.
Prisiminkite, jūsų kūnas buvo įpratęs gyventi prie tam tikrų vibracijų, o aukštos vibracijos jį degina, tai kūno sąmonei gali nepatikti ir ji sukelia jums abejones ar to reikia. Bet reikia kūną nuraminti, palepinti ir pasakyti, kad viskas bus gerai. Neįtikėtina, kad reikia kalbėtis su kūnu? Bet jis turi savo sąmonę ir savaip reaguoja į jūsų veiksmus. Jūsų įpročiai irgi gali sukelti pasipriešinimą, nes jūs jų atsisakote. Tada loginis protas pradeda abejoti subtiliuoju pasauliu ir siekiamybe jį pažinti, bet blaivus protas patvirtina, kad gebėjimas valdyti mintis ir jausmus tikrai palengvina gyvenimą. Nerekomenduoju tik bendrauti su astraliniu pasauliu. Tegu jis gyvena savo gyvenimą, o jūs savo, susitelkdami tik į Kūrėjo šviesą ir į šviesos pasaulį. Kur šviesa, ten tamsa pasitraukia – tai nuolat kartoja Mokytojai.
Kaip patartumėte žmonėms kelti savo vibracijas ir kam to reikia?
Svarbiausia tai, kad žmogui pakėlus vibracijas, jo sąmoningumas prasiplečia ir žmogus geba priimti teisingus sprendimus. Jis aiškiau suvokia kas ir kodėl vyksta aplinkoje. Jo nespaudžia asmeninės emocijos ir troškimai bei aiškiau suvokia, kaip reikia pasielgti, kad būtų priimtas teisingas sprendimas jo ir aplinkinių atžvilgiu. Aukštesnių vibracijų lygmenyje sumažėja neigiamumas – žmogaus stipriai nebeveikia baimės, nerimas, pyktis, liūdesys. Tai iš karto palengvina būseną. Atsiranda daugiau džiaugsmo, didesnis pasitikėjimas savimi ir Kūrėju, o tai leidžia drąsiau įgyvendinti savo svajones ir planus. Žmogus geba susikurti sėkmės srautus, kurie lydi bet kurioje gyvenimo srityje.
Norint pakelti savo vibracijas, reikia mokėti pastebėti kur sutelktas jūsų dėmesys. Nes ten, kur sutelktas dėmesys, tas jūsų gyvenime ir materializuojasi. Todėl susitelkite į tai, kas pozityvu, kas skatina kūrybingumą, siekį mokytis, pažinti tiek išorinį, tiek vidinį pasaulį. Visados raskite laiko pabūti tik su savimi vidinėje tyloje. Nesvarbu, ar tai meditacijoje, ar maldoje, ar pasivaikščiojime gamtoje. Nuraminkite savo mintis ir jausmus, pasistenkite apie tuos pačius žemiškus dalykus nuolat negalvoti. Įpraskite paanalizuoti vis naujus dalykus, bendraukite su skirtingais žmonėmis ir nuolat pasidžiaukite tuo, ką dabar turite geriausio (o tikrai visados yra kuo pasidžiaugti), padėkokite Kūrėjui už išgyventą dieną, už įgytas patirtis ir suteiktą galimybę pajusti nuostabius potyrius.
Emocijos ir jausmai dažnai drumsčia žmogaus mintis bei kasdienybę. Kaip Jūs padedate sau gyventi pusiausvyroje ir meilėje?
Mėginu susitelkti į šios akimirkos grožį, į akimirką čia ir dabar. Tokiu momentu nebegalvoju nei apie praeitį, nei apie ateitį, nebespaudžia lūkesčiai, troškimai ar nuoskaudos. Iš karto tampa lengviau. Stengiuosi suvaldyti mintis, jeigu jos nepaklūsta man, tai užsiimu fiziniu darbu ar sportu, kad tiesiog apie nieką negalvočiau.
Bet labiausiai pusiausvyrą padeda išsilaikyti Pakylėtųjų Valdovų laiškai. Kai tik pajaučiu, kad esu išsiderinusi, sėdu skaityti laiškus. Viskas aprimsta, emocijos išsivalo, mintys praskaidrėja ir vėl gyvenimas tampa šviesesnis, prasmingesnis, įdomesnis.
Medituoju labiau ne dėl nusiraminimo ar harmonijos susikūrimo savyje, o dėl galimybės susilieti su subtiliuoju pasauliu ir dėl galimybės pajusti Mokytojus. Gebėjimas išlaikyti paprastumą, nuolankumą, tyrumą, sudaro sąlygas besąlygiškai mylėti kitą žmogų ir juo džiaugtis. Visados stengiuosi sukontroliuoti savo ego norą būti susireikšminusiu, būti labai veikliu, visiems reikalingu.
Ką norėtumėte dar pasakyti ar patarti skaitytojams?
Atsivėrus suvokimui, kad egzistuoja subtilusis pasaulis, gyvenimas įgyja daug didesnę prasmę. Supranti, kad jis nuolat kinta ir gali atsiverti vis naujomis spalvomis. Nebelieka rutinos, sąstingio ir gyvenimo vis tame pačiame kasdienybės rate. Gyvenimas prisipildo išminties ir gražių jausmų. Tampa įdomu stebėti, kaip aplinkos įvykiai moko ir padeda.
Jei prieš 15 metų nebūčiau galėjusi pasakyti, kad esame nemirtingi, tai dabar tai aiškiai suvokiu. Mirties nėra, yra tik sąmonės perėjimas iš vienos formos į kitą. Ir dabar sukauptos mūsų patirtys niekur neišnyksta, o persikelia į ateities įsikūnijimus. Aišku, persikelia ir negeri mūsų veiksmai. Karmos dėsnis veikia ir nuolat turime transformuoti savo sukurtas neigiamas energijas į teigiamas. Bet kuo labiau išsiskleidžia mūsų sąmonė, tuo mažiau įtakos turi karma ir mes tampame savo gyvenimo kūrėjais. Ir jeigu jau padarome klaidas, tai galime jas greitai pataisyti, arba pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta ne taip, kaip norėtųsi.
Pakylėtųjų Valdovų sutelktas dėmesys į mus, augina, stiprina, praplečia mūsų sąmonę. Taip pamažu žemiškoji sąmonė susilieja su mūsų pačių aukštesniąja sąmone. Knygose yra sudėti tam tikri kodai, kurie praplečia žmogaus sąmonę. Jie padeda pažadinti vidinius žmogaus gebėjimus įsiklausyti į savo intuiciją, pasitikėti savo vidiniu žinojimu.
Knygų parašyta daug, mokymų yra daug, bet pagrindinės žinios ateina iš vidaus. Todėl ir linkiu skaitytojams surasti savo tiesą, pajusti savo gyvenimo prasmę ir gebėti tikslingai ir džiugiai nugyventi savo gyvenimą.
Daugiau apie Violetos Petraitienės veiklą ir laiškus rasite čia: https://pazinimolink.com/ ir https://violetamaitreja.lt/ .
Parengė Rūta Steponavičienė
Naujausi komentarai