Willemijn de Dreu: aš esu pats Šokis

Šokis jai yra kelias į laisvę. Olandė Willemijn save vadina įsipareigojusia laisvei. O laisvė – tai laisvė būti, laisvė judėti ir laisvė jausti.

Koks tavo mėgstamiausias būdas pradėti dieną?

Su kavos puodeliu lovoje. Mėgstu keltis lėtai. Tikrai lėtai įžengti į dieną. Visada išeinu į sodą ar bent atveriu langą ir keliskart įkvepiu. Valgau pusryčius su savo dukra. Kai ji išeina į mokyklą, pašeriu arklius ir vištas. Kartais šiek tiek pašoku ar atlieku jogos pozas. Tada imuosi darbo su kompiuteriu. Jei reikia atsakyti laiškus, rytas yra tam tinkamiausias laikas. Kūrybiškumas ateina vėliau – dažniausiai vakarop. Visą dieną klausau labai daug muzikos. Tai labai padeda dirbti.

O kaip tvarkaisi su stresu, kai ištinka neramios dienos?

Mano būdas toks – aš sulėtinu tempą ir savęs klausiu: „Ar man šis stresas tikrai padeda pasiekti savo tikslus?” Koks tikslas yra daryti dalykus be meilės ir nemylėti to, ką darai? Taip, yra akimirkų, kai mums reikia pinigų. Viskas su tuo gerai. Bet jeigu stresas yra vyraujanti gyvenimo energija, tada jis tave žudo. Jis užmuša meilę, grožį, buvimą šioje akimirkoje.

Papasakok, kuo tu užsiimi?

Aš šoku. Ir vedu žmones į laisvę. Nes šokis man yra tiesiausias kelias į laisvę. Esu įsipareigojusi laisvei. Galima sakyti, aš save laikau kovotoja už laisvę.

Kas tau yra laisvė?

Pirmiausia tai – laisvė būti. O tai reiškia laisvę judėti. Tuomet ateina laisvė jausti. Leisti sau jausti, suteikti savo jausmams erdvės. Tuomet mes jausmų neužkrausime kitiems. Paskui ateina laisvė į mūsų sąmonę. Daugelis iš mūsų yra „užsirakinę” savo galvose – savo mąstymo programose. Taigi kuomet kūnas pradeda atsipalaiduoti, atsiverti – atsiranda tėkmė širdyje ir išsiplečia mūsų sąmonė. Tada gali išeiti iš siaurų keliukų ir leisti sau gyventi plačiai ir kūrybiškai. Tai man yra laisvė.

Laisvė judėti. Laisvė jausti. Laisvė mąstyti ir išreiškti save. Ir kai tavyje atsiranda daugiau vietos sau – jos natūraliai atsiranda ir kitiems tavo gyvenime. Taigi, laisvė nėra individualus dalykas. Iš esmės laisvė yra labai artima atsakomybei.

Bet kam būtinai šokti? Kodėl ne neužsiimi joga ar bėgiojimu?

Tiesiog myliu šokį (juokiasi). Bėgiojime man per daug struktūros. Šokis yra labai platus, jame yra vietos viskam. Dėl šios priežasties mane patraukė „5Ritmų” (5Rhythms®) praktika. Užsiimdama kitomis dvasinėmis praktikomis neradau pakankamai vietos išreikšti ir pažinti savo „šešėlių”. Kalbu apie tuos jausmus, kuriuos mes įpratę vadinti „blogais”. O šokyje yra vieta ir pykčiui, ir baimei, ir skausmui. Aišku, čia yra ir džiaugsmas, ir kiti pakilūs jausmai. Neradau kitos tokios erdvios praktikos. Šokis man yra visuma.

Visą gyvenimą galima suvokti kaip šokį. Jaučiu, kad nesu šokėja. Aš esu pats šokis. Nešoku pagal muziką, o pati tampu muzika. Beje, muzika, kuri grojama gyvai ar net tiesiog leidžiama iš įrašų, yra labai didelė parama. Aš randu su ja labai asmeninę jungtį. Šokdami visi atranda savo būdą išreikšti save. Tačiau tuo pačiu muzika visus mus sujungia – skirtingas asmenybes, kultūras, kartas.

Kaip atradai šią praktiką ar kaip ji tave atrado?

Keturiolikos mąsčiau, kad noriu būti šokėja. Tačiau man atrodė, kad esu per sena, kad išmokčiau šokių žingsnelius. Todėl niekada taip ir nepradėjau. Tik sulaukusi dvidešimt vienerių nusprendžiau, kad niekada nėra vėlu. Tada ėmiau lankyti baleto klasę. Išvydusi save veidrodyje, pamaniau: „O, ne, tai nesu aš”.

Kaip paaiškintum dabar tą suvokimą, kad baletas nėra Tau?

Suvokiau, kad laikausi įsikibusi savo senos svajonės, kuri neturi nieko bendro su dabartine manimi. Tai nėra man. Tai įspraudžia kūną į pozicijas, o aš juk noriu ne technikos, o šokio laisvės.

Tačiau aš norėjau šokti. Studijų metais išgirdau apie į Olandiją atvykstantį sąmoningo šokio mokytoją Ya’acov Darling Khan. Tą pačią savaitę draugas man davė „5Ritmų” šokio sukūrėjos Gabrielle Roth knygą „Sweat your prayers”. Nuėjau į užsiėmimą. Tai buvo mano paskutiniai metai teatro mokykloje, todėl jau mąsčiau apie savo ateitį.

Po šokio dirbtuvių pasidariau sąrašą, ką norėčiau daryti gyvenime. Ten buvo parašyta, kad norėčiau dirbti su kvėpavimu, judesiu, su sąmomingumu. Taip ir tapau sąmoningo šokio mokytoja.

Kas ėmė vykti, kai susidėliojai savo svajonių sąrašą? Kaip padarei sprendimą tapti mokytoja?

Tuomet aš tiesiog lankiausi 5Ritmų šokio užsiėmimuose – ten galėjau įgyvendinti visus tikslus, kuriuos buvau užsirašiusi. Taip pat tiesiog mylėjau šokį. Vienąsyk tiesiog nuėjau papietauti su mokytoju Ya’acov. Jis manęs paklausė, ar neketinu važiuoti į Gabrielle Roth vedamus mokytojų kursus. Atsakiau, kad nežinau ir, kad jos nepažįstu. Jis pažvelgė į mane ir tarė: „Aš juk ne to klausiu“. Tada aš į jį pažvelgiau ir pasakiau: „Taip, važiuoju“. Tada pirmąsyk nuvykau į Niujorką ir susitikau su Gabrielle. Šokio užsiėmimo pabaigoje ji sužnibždėjo man į ausį: „Pasimatysime lapkritį“. Lapkritį kaip tik prasidėjo mokytojų kursai.

Su kokiais iššūkiais susidūri būdama mokytoja?

Turbūt tai, kad labai dažnai esu viena. Daug viena keliauju. Tačiau tuo pačiu aš aplankau daug įdomių vietų ir susitinkų gausybę naujų žmonių. Man ypač patinka grįžti į tuos pačius miestus, kurti gentis ir bendruomenes jau mano žinomose vietose. Bet, kaip jau minėjau, būti mokytoju dažnai reiškia vienatvę.

Kartą Indijoje mano draugas pasakė: „Jei gali matyti Dievą ir besąlygišką meilę kitame, tai reiškia, kad ir savyje turi tą patį. Juk visi mes esame vienas kitam veidrodžiai. Jei galiu kitame pamatyti ir pagerbti jo nušvitimą, tai reiškia, aš galiu matyti tai ir savyje. Štai todėl kartu mes augame”.

Kas labiausiai tave įkvepia?

Labai juokinga, kad to klausi. Prieš dvidešimt penkerius metus, kai jau buvau apsisprendusi tapti „5Ritmų” šokio mokytoja, turėjau tą patį atsakyti Gabrielle Roth. Ir tada, ir dabar mano atsakas toks: „Mane įkvepia pats gyvenimas”. Suprantu, tai skamba abstrakčiai. Į tai patenka gyvenimas šioje žemėje su jos judėjimu, pokyčiais ir ryšiais. Su visu joje esančiu kūrybingumu. Su visais žmonėmis. Rašytojais, eilėmis – daugybe dalykų ir jų ciklais.

Šiais laikais daugybė dalykų pagrįsti augimu. Jeigu turi verslo įmonę, nori, kad ji augtų, augtų ir augtų. Tačiau jei stebėsi gyvenimą ir gamtą – natūralaus gyvenimo banga niekada nėra tik augimas. Egzistuoja ir mirties, ir praradimo, paleidimo, susitraukimo, perėjimo į kitą ratą akimirkos. Gyvenimas niekada nėra tiesė, veikiau – apskritimas.

Jei galėtum susisitikti su savimi iš praeities – ta savimi, kuri buvo maža mergaitė, ką sau pasakytum?

„Šok. Tu teisingame kelyje, mergaite. Šok, tikėk ir pasitikėk savimi”.

1998 m. Willemijn baigė mokslus pas garsiąją Gabrielle Roth ir tapo „5Ritmų” (5Rhythms®) mokytoja. Be ilgametės šios praktikos patirties ji taip pat yra „Open Floor” mokytoja, o nuo 2014 m. – sertifikuota Systemic Ritual atstovė.