Niekaip negaliu mest rūkyt. Visokias dvasines praktikas lankiau. Po dviejų mėnesių jogos mėsa atkrito, o žuvies niekad gyvenime nemėgau. Alus išvis iškart atkrito, nes labai nemoteriška alų gert. O paskui net vynas atkrito. Dabar kartais suvalgau kiaušinių – nelabai tai gerai, bet baltymų reikia, ir galvoju, kad vištos tai nereikia žudyt, kad dėtų kiaušinius. Svarbiausia, kad kiaušiniai būtų laisvai laikomų vištų. Bet tai va – rūkymas neatkrenta, nors tu ką. Bandžiau, bandžiau pleistrais klijuotis, nikoretus visokius žiaumot. Nieko. Norisi dūmo, nors tu ką? Kaip manote, kokios pasąmoninės programos lemia, kad negaliu mest rūkyt?

Jo.. Rūkymas vienarekšmiškai blogai..

Nuo jo geltonuoja dantys.., nagai.., oda, antakiai ir blakstienos.., net kambario, kuriame rūkai lubos gali pageltonuot..

Vienam mano prieteliui (pasakojo) toje vietoje, kurioje daugiausiai rūkydavo, nuo lubų ant galvos pradėjo byrėt tinkas..
O kitai pažįstamai tinkas nubyrėjo tiesiog nuo veido..

Tau iš tikro reiktų pabandyt išsiaiškint kas Tau labiau kenkia:
– Rūkymas?
– Ar Tas Tave graužiantis nepasitenkinimas, kad rūkai..?

Iš mūsų gyvenimo tiesiog savaime išeina visi reiškiniai (įpročiai, žvėrys ir net žmonės..), kurių laikas mūsų gyvenime pasibaigė.. Todėl iš Tavo gyvenimo išėjo mėsa, žuvis.., o tarpdury jau stovi ir kiaušiniai..

Kai tik Tavyje neliks vietos rūkymui, jis irgi išeis pats.. Pasišokinėdamas..
O kol jis neišėjo – rūkyk pilnais plaučiais ir nesigraužk.. Tegul graužiasi jis..

Rojus Čia.

 

 

 

Paremti Lilą

Jei tau patinka mūsų tūrinys, gali mus paremti. Ačiū.