Ar verta tikėt likimu..?
Prieš pradedant ieškot atsakymo į Tavo klausimą, sakyčiau, reik išsiaiškint du dalykus:
- Kas yra tikėjimas?
- Kas yra likimas?
Pradėsiu nuo to, kad tikėti „reikia“ tuo, ko nėra – gražiais vilko ir Raudonkepuraitės santykiais, galimybėmis laimėti loterijose, būsimais ir buvusiais gyvenimais ar geraširdžiu krokodilu Genadijumi.
Ar ne?
Juk jei kažkas tikrai egzistuoja – tuo tikėt nėra jokios prasmės. Mes tai tiesiog žinome.
Taigi, tikėjimas yra koncentracija į nebūtus dalykus. T. y. į dalykus, kurie galbūt egzistuoja arba galbūt kada nors bus.
Pasakysiu paprastai: kai mes užsiimame „tikėjimais“ (tuo, kas galbūt kada nors bus), mes NATŪRALIAI nematome to, KAS YRA.
Nes mūsų dėmesys juk visai kitur.
O dabar apie „likimą“.
Kas mums TIKRAI gali pasakyt, kas su mumis kada nors įvyks?
Antra, ar Tu tikrai nori žinoti, su kuo gyvensi, kiek turėsi vaikų ir kada bei kokiomis aplinkybėmis numirsi?
Gyventi tokį gyvenimą juk yra tas pats, kas žiūrėti jau matytą filmą.
Kai kurie žmonės tai daro. Kai kurie net mėgaujasi tokiais filmais. Bet dažniausiai tai būna kokios nors komedijos arba filmai „su gera pabaiga“.
Mūsų gi visų gyvenimas baigiasi vienodai. Ir skirtumai – tik dekoracijose.
Antra vertus, kai mes šitaip sureikšminame tai, kas gali mums nutikti, mes tiesiog maitiname savyje žvėrį, saugantį vartus į mūsų laimę.
To žvėries vardas – EGO.
Kuo didesnis žmogaus Ego, tuo sunkiau jis išgyvena bet kuriuos „likimo vingius“ ir tuo lengviau į jį pataikyti ir sužeisti.
Todėl siūlyčiau pradžioj nustot „tikėt“, nustot „sirgt“ tuo, „kas bus“, o tiesiog „atsimerkt“ ir pradėt matyt GROŽĮ, kuris kasdien Tave supa. Grožį, kurio per savo minčių rūką Tu tiesiog nematai…
Jau Tavo pačios kūnas yra pats tikriausias stebuklas.
O stebuklai juk kiekviename žingsnyje. Pats Gyvenimas – stebuklas. Ir jis – ne koks nors išgalvotas, o vienintelis dalykas, kuris tikrai YRA. Kaip ir rojus, kuriuo nereikia tikėt ir kažkur ieškot.
Nes Rojus – tiesiog čia.
Naujausi komentarai