Svarstyklės danguje – tai Skorpiono žvaigždyno žnyplės, santykinai neseniai pavadintos svarstyklėmis, nors žvaigždynai ir pats Zodiakas nepasikeitė! Tiesiog žnyplės tapo balanso simboliu – pietinė svarstyklių lėkštelė yra griežtas, tvirtas teisingumas, šiaurinė – švelni malonė. Mes visi nuodėmingi, tačiau svarbu žinoti, kad Temidės laikomų svarstyklių apatinę lėkštelę galiausiai nusveria malonė. Tai atsispindi ir ženklo simbolyje – apatinė linija rodo teisingumą, o viršutinė – malonę, kas atitinka ir aukštesnįjį Dieviškąjį vandenį ir žemutinį žemiškąjį vandenį. Linkis viršutinėje linijoje – tai vaivorykštė – žinomas Dievo malonės ženklas Nojui. Svarstykles valdanti Venera atitinka malonės dalį, ženkle egzaltuojantis Saturnas – teisingumą, būtiną pusiausvyrai atstatyti.

Mokslininkė ir astrologė Dovilė Krupickaitė: Po lygiadienio, kai susilygina dienos šviesos ir nakties tamsos trukmė, prasideda tikrasis ruduo: augalų vegetacija baigiasi, po pirmųjų rimtesnių šalnų medžiai numeta lapus ir pereina į ramybės laikotarpį. Žmonėms šiuo laikotarpiu taip pat svarbu ne tik pasidžiaugti užbaigtais vasaros darbais ar sukauptu derliumi, bet ir pagalvoti apie tai, kaip su visu tuo išgyventi iki pavasario. Atėjo metas pamatuoti, pasverti ir išdalinti viską taip, kad kiekvieno poreikiai būtų patenkinti. Arba perteklių vežti į turgų, kur prie to paties dar ir pasižmonėsi, pabendrausi, galbūt sutarsi dėl kitų metų darbų. Save parodysi ir į kitus pažiūrėsi. Tai dalinimosi, grįžimo į bendruomenę ar bent jau glaudesnio susibūrimo namuose laikas, kuomet tenka labiau pagalvoti apie šalia esantį, galbūt kažkaip apriboti savo interesus. O gal ir apie antrą pusę pagalvoti. Įdomu, kad gamtoje šiuo laiku nemažai daliai stambesnių ar smulkesnių žinduolių – pradedant stumbrais, briedžiais, tauriaisias ir dėmėtaisiai elniais, danieliais, muflonais ir baigiant smulkiaisiais graužikais prasideda poravimosi metas.

Laikotarpis, kai Saulė keliauja per Svarstyklių ženklą, yra būtent apie tai: apie teisingumą ir partnerystę, sugyvenimą ir savo interesų apribojimą. Svarstykles valdo Venera – ta pati estetė, tačiau jau nebe žemiškai emocinga, o pakylėtoji – elegantiška, visada pagalvojanti apie normų laikymąsi, neišsišokanti. Pirmoji – gaivi Aušrinė, antroji – rami Vakarė (turbūt žinote, kad ilgiausiai spindinti ryte ir pirmoji suspindinti vakare „žvaigždė“ – tai ta pati Venera).

Neretai su Svarstyklių Zodiako ženklu siejamas žirgas – taip pat elegantiškas, tačiau visas spinduliuojantis suvaldytą galią, kuri bet kuriuo momentu gali būti panaudota pagal aplinkybes – tiek pasileisti šuoliais, tiek ir garbingai ramia žingine „praplaukti“ dvaro alėja. Jojimas vėlgi yra nuolatinis viso kūno balanso ir glaudaus ryšio su partneriu – žirgu – palaikymas.

Ramybę ir išlaikytumą Svarstyklių ženklo Venerai suteikia šiame ženkle egzaltuojantis Saturnas – apribojimų planeta. Ne kiekvienam lengva išlaikyti nepriekaištingą įvaizdį, atitikti visuomenės normas ir bendrauti taip, kad visi būtų patenkinti. Toks diplomatiškumas taip pat reikalauja itin didelės disciplinos, žodžio suvaldymo, kitų interesų paisymo. Kitaip tariant – visame kame siekti balanso. Todėl gimę Saulei keliaujant per Svarstyklių ženklą būna geriausi teisininkai. Būtent šis ženklas siejamas su įvairių sutarčių sudarymu, kitų interesų atstovavimu, partneryste bei santuokiniais susitarimais.

Dar gilioje senovėje zoroastriečiai šį metų laiką taip pat siejo su teisingumo dievybe Mitra, palaikiusiu ir atstatydavusiu kosminę tvarką bei pusiausvyrą, tačiau visuomet buvo pabrėžiama, kad svarbiausią teisėją turime kiekvienas viduje – tai sąžinė.

Gamtoje ir žmonių pasaulyje įsivyraujantį balansą ar bent jo siekį atspindi Svarstyklių Zodiako ženklo simbolis – vienintelis „negyvas“, tiesmukai nurodantis į Absoliutą, nesivadovaujantį jokiais subjektyviais jausmais, teisingų, absoliučių pasaulio dėsnių bekompromisiškumą.

Kvapų meistrė Laimė Kiškūnė: Rudens Oras. Saulė, peržengusi Lygiadienio ribą, brėžia vis žemesnę arką dangaus skliaute. Ji vis ilgiau ir ilgiau užsibūna už horizonto. Dienos trumpėja, temperatūra krenta. Viskas, ką gamta davė šiltuoju periodu, dabar privalo būti surinkta, saugiai sudėta, kad to gėrio pakaktų iki kito derliaus. Parašiau šį svarbų sakinį ir supratau, kaip esu nutolusi nuo gamtos ritmų. Juk visų gamtos gėrybių galiu nusipirkti apskritus metus ir tuo pačiu prarandu šiųmečio derliaus daržovių ar vaisių kvapą ir skonį, kurių taip pasiilgdavau ir taip džiaugdavausi vaikystėje – pirmųjų slyvų, pirmųjų obuolių, pirmųjų morkų…

Pavasarį kalbėjome apie tai, kad žemė iš savo tamsios gilumos pradeda iškvėpti gyvybę, syvai iš šaknų kyla į pumpurus, šie brinksta, skleidžiasi lapais ir žiedais. Šiuo metu gamtos kvėpavimas lėtėja. Priešingai pavasario skleidimuisi virš žemės, visi įvykiai persikelia po žeme, žemė pradeda įkvėpti sutraukdama viską, kas gyva, į save pačią, į tamsiausias tamsumas – įsčias iš kurių pavasarį gims nauja žaluma. Tai dėl to čia Svarstyklės svyruoja, kurdamos kosminę pusiausvyrą.

Alchemikai savo traktatuose kartais rašo, kad jų darbas prasideda ne pavasario, bet rudens lygiadienio metu. Jie turi omenyje pirmapradę materiją, kuri slypi giliai, kurią reikia surasti ir paruošti perkaitai. Gamtoje vyksta panašus procesas – žemės atsikūrimas ilgos žiemos metu, tačiau jis vyksta po mūsų kojomis, todėl mes jo nematome ir nedaug ką galime apie jį objektyviai pasakyti.

Šį laikotarpį, kaip ir pavasario augimą, vėl globoja Venera. Ji labiausiai įtakoja dvimečių žolinių augalų vystymąsi. Šių augalų vegetacija nuo daigo iki sėklos užtrunka porą metų. Jie pražysta tik antrais metais. Pažvelkime į tūbes, varnalėšas, drignes, ežeinius, petražoles, burokėlius. Daugelis juos pažįstame. Pirmaisiais metais jie išaugina tvirtą šaknį ir lapų rozetę. Jei šiuos augalus įtakotų Saulė, jie jau pirmaisiais metais išaugintų plačius lapus ir didelį ūglį, tačiau taip neįvyksta. Medžiagos keliauja priešinga kryptimi – iš lapų į šaknis – ir jose kaupiamos. Dažnai šaknis išauga didelė ir stora, kaip burokėlių ar petražolių. Platus, lapotas stiebas išauga tik antrais metais. Energija, sukaupta prieš metus ir išsaugota šaknyse per žiemą, išsiveržia į viršų ir nulemia stiprų vešėjimą. Augalas išsiveržia į saulę, į šviesą. Ir skirtingai nuo vienmečių augalų – ilgai ir gausiai žydi.

Lygindama vienmečius, labiausiai Merkurijaus įtakojamus, ir dvimečius Veneros augalus, matau, kad juos veikia skirtingos gamtos galios. Dvimečiai augalai, gyvendami du Saulės periodus, visiškai slopina formuojančią Saulės įtaką pirmaisiais metais ir pilnai ja naudojasi antraisiais metais. Matyt, čia augalą formuojančios galios turi ir kitos planetos, tokios kaip Marsas, kurio ritmas yra dveji žemės metai. Marsas sukuria opoziciją Saulei pirmaisiais metais, o antraisiais metais Saulė ir Marsas ima judėti ta pačia kryptimi. Saulė į vasaros zenitą kyla lydima stiprios Marso energijos. Ši galinga kosminių kūnų žaismė atsispindi antraisiais dvimečių augalų gyvenimo metais. Ilgiau stebėdami tūbes, varnalėšas, drignes, ežeinius, pamatysime, kad vienais metais jų būna gerokai daugiau, negu kitais. Taip yra todėl, kad juose labiausiai atsispindi saulės ir Marso santykių dinamika.

Kaip kvepia rudens Oras? Sakysite, nukritusiais lapais, vystančia žole, suarta žeme, šalčiu, rytmečio rūkais, laužo dūmais, šalnos pakąstais jurginais…

Rudens Venera Svarstyklėse kvepia taip svaigiai nostalgiškai, ilgesingai ambriškai su vaisių ir medienos priegaidėmis:

  • salsvais, lipniais, gintarine derva tekančiais dervamedžiais, persikais ir kitais saldžiais vaisiais
  • gėliškai rožiškai prieskoniškų pelargonijų ir svaigiai saldžių sausmedžių gaidomis,
  • riebiai karameliškomis, riešutiškai odiškomis ožragėmis,
  • kampariškai aitriais balzamiškais kardamonais, primenančiais šalnotų rytų aitrumą,

Ir kiekviename tame kvape slypi salsva atsisveikinančios, vystančios gamtos aromato sruogelė.

Jei jums patinka mūsų straipsniai, prašau paremkite mus. Ačiū!