KAS PADEDA ĮŽIEBTI VIDINĘ UGNĮ?

Šaulys – tai pusdievis išmintingasis kentauras Chironas, gyduolis, didvyrių Heraklio bei Jasono mokytojas ir patarėjas. Chironas tik pusdievis ir turi išlikti atsargus net būdamas su artimiausiais draugais. Nutiko taip, kad jis susižeidė Hidros, devyniagalvės aistros gyvatės, nuodais užnuodyta draugo Heraklio strėle. Hidros nuodai – tai mūsų pasąmonėje slypinčios prigimtinės instinktyvios jėgos. Chironas, kaip visi kentaurai – tai liudija ir galingas eržilo kūnas – yra aistringos prigimties. Hidros nuodai jo negali nužudyti, tačiau kelia begalines nenumaldomas kančias, tačiau jo žinių nepakanka, kad save išgydyti. Žmogiškoji prigimtis ribota ir sąlygojama nuolatinių mūsų troškimų sukeltomis kančiomis. Dabar pats tinkamiausias metų laikas jų pamažinti. Kaip?

Štai ir paskutinis mokslininkės ir astrologės Dovilės Krupickaitės, kvapų meistrės Laimės Kiškūnės ir Lila.lt projekto straipsnis. Šįsyk apie – tikėjimą šviesos pergale, kuris padeda išgyventi didžiausią tamsą.

Astrologė Dovilė Krupickaitė: Šiauriniame Žemės pusrutulyje prasidėjo pats tamsiausias laikas – prieš saulėgrįžą dienos trukmė nesiekia nė 8 valandų. Gamtos kalendoriuje tai dar yra rudens mėnuo, kai viskas nurimę, bet dar giliai neįšalę. Dar nėra aiškumo ir stabilumo. Šiuo laiku tradiciškai žmonės stengėsi kuo mažiau tą rimtį trikdyti, net malkų rinkti nebuvo galima. Namuose taip pat vengdavo smagiai ratelius ir girnas sukti. Pasak etnologų, visi ritualai buvo nukreipiami vidinei ugniai, optimizmui, tikėjimui pažadinti ir naujo, šviesaus pasaulio kūrimui. Buvo būtina elgtis taip, kad tamsos jėgos pasitrauktų ir Saulė panorėtų vėl grįžti dovanoti savo šilumą, šviesą ir gerovę. Tai vidinis darbas žadinant kūrybines jėgas ir tikėjimą šviesos pergale.

Kaip tai susiję su Šauliu? Šaulio strėlė simbolizuoja centrą, pasaulio ašį, apie kurią viskas sukasi. Tai žinios, susiejantis mūsų būtį su Dieviškuoju pasauliu. Šaulys uždega žinių, pažinimo ugnį, optimizmą, tiesumą ir dvasingumą. Pagrindinės Šaulio temos – išmintis, atsidavimas mokymui, skausminga įtampa tarp žinojimo ir aistringumo, žinių trūkumo; sužeistumas, nepaisant išminties.

Šaulys – ugninis ženklas, valdomas didžiausios planetos – Jupiterio, įvardijamo didžiuoju geradariu. Su Jupiteriu siejama plėtra, gausa, optimizmas, tikėjimas bei atitinkamos gyvenimo sritys – religija, aukštasis mokslas, leidyba, tolimi kraštai, sportas. Visa tai, kas padeda suvaldyti prigimtį, pakilti aukščiau kūniškųjų troškimų, įžiebti vidinę ugnį. Įdomu, kad zoroastriečių tradicijoje šis mėnuo taip pat valdomas ugnies dievybės Ataro. Ugnis apvalo ir perkeičia, iš ugnies viskas kyla, iš jos kuriame, siekiame, tobulėjame. Pagal zoroastriečius, šio mėnesio totemas – ne vienai kultūrai būdingas ugnies simbolis – gaidys. Tai jis pirmasis kieme balsu pasveikina Saulę, su juo siejama aušra ir prabudimas. Šį mėnesį būtina kuo daugiau šviesos kurti savyje ir skleisti pasaulyje.

Simboliška, kad augalų stebėjimo ir kvapų kismo ciklą pradėjome nuo Saturno Ožiaragyje ir užbaigiame Chironu, dieviškuoju gydytoju ir augalų žinovu. Gydytojas Chironas arba Šaulys – paskutinis likęs iš kentaurų, Krono sūnų. Jis yra pusiau žmogus, pusiau žirgas. Jis žino, kaip kovoti su ligomis ir kaip susigrąžinti prarastą energiją. Žino augalus, kurie gali suteikti kūno sveikatą ir dvasios tvirtumą.

Kvapų meistrė Laimė Kiškūnė: Pavasario Ugnis sužėri Marse, kuris pateka kartu su Avino ženklu. Marsas nulemia kylančią temperatūrą, kuri budina požemio pasaulį ir skatina augalus augti. Vėliau Ugnies Elementas dar kartą sužaižaruoja saulėtuose Liūto karčiuose, užliedamas žemę vidurvasario šiluma ir nokindamas vaisius. Trečią kartą Ugnies Elementas pasirodo Žiemos pradžioje, kartu su Marsu ir Jupiteriu.

Kas gi vyksta šiuo metu gamtoje? Įrimo ir puvimo procesas prasidėjo prieš tai buvusiame periode, įtakotame juodojo Marso ir Plutono, Ugnies ir Vandens dvikovos. Šiuo metu Gamta jau mirusi. Viskas vyksta panašiai kaip ir mirus žmogui: siela atsiskiria nuo materijos. Augalijos siela, jos gyvybinė, saulės energija mintanti galia, galutinai išsilaisvina iš paskutinių materijos likučių, kuriuos pasiglemžia paslaptinga ir regresyvi Ugnis (priešybė tam, ką mes įpratę laikyti ugnimi).

Jei pažvelgsime į rudeniškus laukus, pamatysime, kad mėšlas ir kiti organiniai likučiai ant dirvos pajuodo ir nugarmėjo po žeme, o pats žemės paviršius tapo labiausiai panašus į savo pirminę būklę. Prasidėjo tamsos ir ramybės, arba juodasis, laikotarpis. Dar labai negreitai, po ilgų ir sudėtingų procesų po žeme, vėl ateis pavasaris ir progresyvus Ugnies Elementas pabudins augmeniją ir pažadins Gamtą.

Visų metų augalų studijos leido pamatyti ir įsižiūrėti, kaip dangaus kūnai atsispindi gamtos dėsniuose, formose ir ženkluose. Nuostabu, kai gali suvokti, kad mažoje sėkloje slypi visas augalas, kuris veikiant dangaus ritmams, išsiskleidžia ir susitraukia. Kad dangaus kūnų judėjimas ir sąveika lemia augalų šeimų formų bendrybes ir subtiliausius kiekvienos rūšies skirtumus. Kad kiekvienoje augalo dalyje ir kiekviename metų periode gali įžvelgti keturių Elementų pulsaciją ir sąjungą. Gyvoji gamta tarsi veidrodis, kuriame atsispindi daugiaveidis mėnulio, saulės ir visų planetų žaidimas.

Stebėdama, uosdama, liesdama, ragaudama, įsiklausydama, kaip kiekvienas augalėlis yra įsijungęs į visatos ritmus, galiu pasinerti į išorines formas, pamatyti, kas sieja tam tikras rūšis, šeimas ir pasiekti giliuosius archetipinius augalų bruožus.

Apie specifinius reiškinius galime sužinoti greitai, tačiau eiti nuo specifinių, vienetinių žinių, prie bendrybių sunku ir sudėtinga. Kai įžengiu į gyvybės ir mirties realybę, pasirodo, kad tos mano specifinės žinios yra iliuzinės, pabiros, nesusijusios tarpusavyje. Kad gyvename pasaulyje, itin susijusiame sudėtingais, giliais, nelengvai paviršiuje matomais ryšiais. Kaip sako augalų ir planetų sąveikos tyrinėtojas, antroposofas Ernstas Michaelis Kranichas, „mes patiriame augalą kaip galingą muzikinį akordą, kuriame individualios gaidos skamba kintant ritmui ir intensyvumui.“

Ir štai lieka paskutinis klausimas. Kuo kvepia juodoji Žiemos Ugnis, tamsusis Jupiteris? Gal Aitria juoda spalva, gydančiais balzamais, paslaptimi? Kurios tos gydančios Chirono-Šaulio substancijos? Kurie augalai yra žiemiškojo Jupiterio globoje?

– Karštas, prieskoniškas, pudriškai balzaminis muskatas;

– Prabangiai medieniškas, su džiovintų vaisių ir romo priegaidėmis ąžuolas;-

– Klampiai žalias, pipiriškai okeaniškas alyvmedžio lapų absoliutas;

– Balzamiškiausias iš balzamų, cinamiškas, gėliškai vaistažolinis tuopų pumpurų ekstraktas.

– Ir šiek tiek šviesos kvapo į tą alcheminę regresyvią ugnį įnešantis gaivus, citrusiškas, karčiai žalias greipfrutas.